Estijos ir Lietuvos premjerių susitikimo akcentas – nelegalios migracijos stabdymas

Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) išreiškė paramą Lietuvai kovojant su nelegalios migracijos antplūdžiu iš Baltarusijos. 

„Mus neramina naujienos iš Lietuvos – Baltarusijos pasienio, kur kaimyninė valstybė migraciją naudoja kaip politinio spaudimo priemonę. Mes turime kartu atsilaikyti prieš tai ir per Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą „Frontex“ padėti Lietuvai“, – per pirmąjį Lietuvos Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės vizitą Estijoje sakė ministrė pirmininką K. Kallas.

Dirbtinai Baltarusijos režimo skatinama nelegali migracija – viena pagrindinių Lietuvos ir Estijos premjerių susitikimo Taline ketvirtadienio vakarą temų.

Premjerė I. Šimonytė bendroje spaudos konferencijoje darkart pabrėžė, kad migrantų krizę Lietuvos pasienyje inicijavo „Lukašenkos režimas“.

„Spaudimas pasieniui padidėjo, kuomet ponas Lukašenka atvirai pagrasino, kad jis planuoja kaimynines šalis spausti naudodamas „narkotikus ir migrantus“ (...). Pastaruoju metu matome kaimyninės valstybės remiamą neteisėtą migraciją per Lietuvos-Baltarusijos ir Lenkijos–Baltarusijos sienas. Esu dėkinga Estijos vyriausybei už labai konkrečią pagalbą šioje situacijoje, padedant mūsų šalies pasieniečiams“, – sakė I. Šimonytė.

Anot jos, nelegalių migrantų antplūdis per Baltarusijos sieną – rimtas, bet bendromis pastangomis įveikiamas iššūkis.

Lietuvos ir Estijos vyriausybių vadovių susitikime aptartos ir grėsmės, kylančios dėl agresyvios Rusijos politikos.

„Strateginiais gynybos ir saugumo klausimais visuose formatuose Baltijos šalys kalba vienu balsu, ypač dėl to, kas vyksta Rytuose. Turėjome bendrą poziciją ir neseniai vykusiuose ES debatuose apie tai, ar su Kremliaus režimu, ypač matant kaip jis vis labiau tampa Sovietų Sąjungos 2.0 versija, vėl reikėtų grįžti į įprastą, normalų bendravimą. Džiugu, kad ES nepadarė šios klaidos“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Abiejų šalių premjerės sakė aptarusios ir strateginių energetikos projektų įgyvendinimą bei bendrų pastangų būtinybę, kad nesaugioje Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į ES.

„Šiuo metu Estijoje nevyksta prekyba baltarusiška elektros energija, bet mes negalime blokuoti fizinių jungčių, todėl tinkamai iki 2025–ųjų atlikus sinchronizaciją su Europa šio klausimo nebeliks darbotvarkėje“,  – teigė Estijos premjerė K. Kallas.

Lietuvos premjerė pabrėžė, kad nebelikus dabartinių jungčių, nebeliktų ir ginčo dėl galimo baltarusiškos elektros energijos patekimo į Baltijos šalių rinką. 

„Tebevyksta diskusijos, ar Baltijos šalių rinkoje esanti trečiųjų šalių elektros energija tikrai yra iš Rusijos, tačiau tai tikrai nelengvas klausimas premjerams, jis labiau tinka energetikos ministrams ir tinklų operatoriams. Sutinku su premjere, kad svarbiausias tikslas yra visiškas atsijungimas nuo dabartinės sistemos, nes kai mes nebeturėsime fizinių jungčių nebeliks ir ginčo, ar techninis elektros tekėjimas tampa komerciniu“, – sakė I. Šimonytė.

I.Šimonytės susitikime su Estijos Ministre Pirmininke K.Kallas taip pat buvo aptartos dvišalių santykių ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo galimybės, šalių pozicijų koordinavimas prieš svarbiausius ES ir NATO susitikimus, parama Rytų partnerystės šalims, saugumo situacija regione. 

Pirmojo vizito Estijoje metu I. Šimonytė Taline taip pat susitiks su Estijos parlamento pirmininku Juriu Ratu (Jūriu Ratu).

I. Šimonytė buvo priversta keisti dviejų dienų vizito Estijoje darbotvarkę, kad penktadienį anksčiau sugrįžtų į Lietuvą ir galėtų susitikti su Vilniuje viešėsiančia Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen).

BNS