ES valstybės uždegė žalią šviesą papildomiems tarifams elektromobiliams iš Kinijos

Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį galutinai pritarė dideliems papildomiems muitams Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, nors tam labai priešinosi Vokietija, pranešė Europos diplomatai.

Europos Komisija, birželį preliminariai pritarusi šiam žingsniui, kai atlikusi tyrimą nusprendė, kad Pekino pagalba automobilių gamintojams yra nesąžininga, dabar turi teisę penkeriems metams nuo spalio pabaigos nustatyti papildomus muitus.

10 šalių, įskaitant Prancūziją ir Italiją, pritarė tam, kad be dabartinių 10 proc. būtų nustatyti iki 35,3 proc. muitai, naujienų agentūrai AFP sakė keli ES diplomatai.

Penkios šalys, įskaitant Vokietiją ir Vengriją, balsavo prieš, o 12 susilaikė, tarp jų – Ispanija bei Švedija.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas savo ruožtu prieš balsavimą pareiškė, kad ES rizikuoja pradėti „ekonominį šaltąjį karą“ su Kinija.

„Tai, ką mus verčia daryti Europos Sąjunga, yra ekonominis šaltasis karas, – visuomeniniam radijui sakė V. Orbanas. – Tai blogiausia, kas gali nutikti Europai. (...) Jei tai tęsis, Europos ekonomika mirs.“

Nors siūlymas nesulaukė daugumos valstybių pritarimo, nepritariančiųjų buvo per mažai, kad būtų galima jį blokuoti – tam reikėtų bent 15 valstybių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų.

Taigi sprendimas dėl tolesnių veiksmų lieka Europos Komisijos rankose, kuri, „galima tikėtis, priims sprendimą pagal savo siūlymą“, sakė vienas AFP kalbintas ES diplomatas.

Kinija pasmerkė naujuosius muitus kaip protekcionistinius ir įspėjo, kad jie sukels prekybos karą.

Vokietija prieš Prancūziją

Papildomi muitai taip pat įvairiais tarifais taikomi Kinijoje pagamintoms transporto priemonėms, kurias gamina užsienio grupės, pavyzdžiui, „Tesla“, kuriai taikomas 7,8 proc. tarifas.

Briuselis teigia, kad taip siekiama apsaugoti Europos automobilių gamintojus, kurie dirba itin svarbioje pramonės šakoje, suteikiančioje darbo vietas maždaug 14 mln. žmonių visoje Bendrijoje, tačiau negaunančioje didelių valstybės subsidijų, kaip kad Kinijoje.

Kanada ir Jungtinės Valstijos pastaraisiais mėnesiais nustatė daug didesnius 100 proc. muitus importuojamiems kiniškiems elektromobiliams.

Tuo metu ES muitų klausimas supriešino Prancūziją ir Vokietiją: Paryžius teigia, kad jie yra būtini siekiant suvienodinti ES automobilių gamintojų konkurencines sąlygas su Kinijos gamintojais.

Tačiau Vokietija, kuri garsėja savo stipria automobilių pramone ir kurios stambieji gamintojai, įskaitant BMW, „Volkswagen“ ir „Mercedes“, yra daug investavę Kinijoje, teigia, kad ES rizikuoja pakenkti sau, ir paragino tęsti derybas su Pekinu.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas savo ruožtu praėjusį mėnesį paprašė Briuselio dar kartą apsvarstyti muitų klausimą, nors Madridas iš pradžių pritarė papildomam apmokestinimui.

Papildomi muitai yra platesnio prekybos ginčo dėl Kinijos vyriausybės subsidijų ir sparčiai augančio Pekino žaliųjų technologijų eksporto į 27 šalių bloką dalis.

Šią liepą ES nustatė laikinus iki 37,6 proc. tarifus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, teigdama, kad nesąžiningai naudojamasi valstybės subsidijomis.

Pekinas, atsakydamas į tai, rugpjūtį pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), teigdamas, kad tarifai pažeidžia organizacijos taisykles ir kenkia pasauliniam bendradarbiavimui klimato kaitos srityje.

Kinija taip pat pradėjo tyrimus dėl prancūziško konjako ir europietiškos kiaulienos eksporto, o tai, kaip baiminasi kai kurie analitikai, gali virsti ekonomiškai žalingu prekybos karu su ES.