ES užsienio reikalų ministrai aptars šeštąjį sankcijų Rusijai paketą

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį svarstys šeštąjį sankcijų paketą Maskvai dėl karo Ukrainoje, Bendrijos narėms vis nesutariant dėl rusiškų dujų ir naftos importo draudimo.

Penktadienį viešėdama Kyjive Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad ES šiuo metu taiko „besivystančias sankcijas" Rusijai, siekdama vis labiau nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo sprendimą įsiveržti į provakarietišką kaimynę.

„Telkiame savo ekonominę galią, kad priverstume V. Putiną sumokėti labai, labai didelę kainą, –sakė ji. – Rusijai įvedėme penkis precedento neturinčių sankcijų paketus. Ir jau rengiame kitą paketą.“

Nors sankcijos, kurios Rusijai pakenktų labiausiai – ES sprendimas boikotuoti rusišką naftą ir dujas eksportui - oficialiai nėra svarstomos, Europos Sąjungos diplomatai pripažino, kad apie jas diskutuojama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra raginęs įvesti tokį ES embargą.

Nuo praėjusio penktadienio taikomas penktasis sankcijų paketas apima draudimą importuoti rusiškas anglis į ES, o tai svarbus pirmas žingsnis link platesnio draudimo importuoti daugiau energijos išteklių.

Tačiau norint įvesti bet kokias sankcijas, būtinas vienbalsis 27 ES valstybių narių sutarimas, o nuo Rusijos dujų priklausomos šalys, tarp jų Vokietija, Italija, Austrija ir Vengrija, nenori įtraukti jų į sąrašą.

Pasak bloko užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio), nuo vasario 24 d., kai prasidėjo karas Ukrainoje, Kremlius yra pardavęs ES šalims dujų, naftos ir anglių už daugiau kaip 35 mlrd. eurų.

Europos Komisijos duomenimis, dėl anglių importo draudimo iš minėtos sumos kasmet bus atimta apie aštuoni milijardai eurų, kas yra nedidelė dalis visų šalies pajamų iš iškastinio kuro.

Tačiau ES labiau sutaria dėl ginklų tiekimo Ukrainai finansavimo.

Daugiau eurų ginklams

Keli ES diplomatai sakė, kad netrukus prie vadinamosios „Europos taikos priemonės“, skirtos ginklų pirkimui Ukrainai finansuoti, bus papildomai skirta 500 mln. eurų, taigi iš viso bus skirta 1,5 mlrd. eurų.

„Esu įsitikinęs, kad siūlysime dar 500 mln. (eurų), kad galėtume toliau jus remti. Esame pasirengę šiuos išteklius pritaikyti prie jūsų poreikių, – penktadienį U. von der Leyen į Kyjivą atlydėjęs J. Borrellis. – Kariniu požiūriu mums aišku, kad turime suteikti tokios ginkluotės, kokios jums reikia, kad galėtumėte toliau kovoti.“

J. Borrellis taip pat sakė, kad ukrainiečiai ir Vakarų sąjungininkai mano, jog karo baigtis bus nuspręsta artimiausiomis dienomis, kovojant dėl su Rusija besiribojančio Ukrainos rytinio Donbaso regiono.

NATO, JAV ir ES pareiškė manančios, kad Rusijos pajėgos atsitraukė iš Kyjivo apylinkių tam, kad persigrupuotų ir pradėtų didelio masto puolimą siekiant užimti visą Donbasą. Dalį šio regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos ginkluojami prorusiški separatistai.

Manoma, kad strateginis Rusijos tikslas yra sukurti „sausumos tiltą“ nuo jos sienos per pietryčių Ukrainą iki prieš aštuonerius metus aneksuoto Krymo.

Tam, kad galėtų tam pasipriešinti, Ukrainai reikia ilgesnio nuotolio ginklų, nei šiuo metu turimi, kad galėtų atakuoti Rusijos laivus ir karo lėktuvus.

Penktadienį Slovakija paskelbė, kad perdavė Ukrainai Rusijos gamybos priešlėktuvinę raketinę gynybos sistemą S-300.

Šeštadienį lankydamasis Kyjive Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai naujų priešlaivinių raketų sistemų bei 120 šarvuočių.

Balandžio 11 d. Liuksemburge susirinkę ES ministrai taip pat turėtų susitikti su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu), kuris yra pradėjęs karo nusikaltimų tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų žiaurumų.

BNS