ES spaudimas duoda rezultatų: dalis verslo ieško, kaip gaminti vienkartines šakutes ne iš plastiko

Europos Sąjungai darant spaudimą dėl vienkartinio naudojimo plastikinių daiktų, kuriais itin teršiama aplinka, kai kurie prekybininkai stengiasi prisitaikyti prie nurodomos krypties mažinti parduodamo plastiko kiekius.

Nemenką paklausą turinčių vienkartinių daiktų atsisakymas verslui reikštų nuostolius, tad ieškoma, kaip juos gaminti nenaudojant plastiko, bet ir stipriai nekeliant prekių kainos. Kiti prekybininkai tokių žingsnių dar nesvarsto - kliaunasi vartotojų sąmoningėjimu.

Prekybos tinklas „Lidl Lietuva“, paskelbęs siekį iki 2025 metų sumažinti sunaudojamo plastiko kiekį 20 proc., žada, kad jo asortimente iki 2019 metų pabaigos visiškai neliks vienkartinių plastiko gaminių, tokių kaip gėrimų šiaudeliai, puodeliai, taurės, lėkštės, įrankiai bei vatos pagaliukų su plastikiniu koteliu.

Vietoje jų, įmonės teigimu, bus pasiūlyta gaminių iš alternatyvių bei perdirbamų medžiagų. Juos įmonė dabar kuria bendradarbiaudama su savo tiekėjais.

Kitu etapu „Lidl“ taip pat planuoja atitinkamomis alternatyvomis pakeisti įrankius ir šiaudelius, pridedamus prie paruoštų vartoti atvėsintų maisto produktų bei gėrimų.

„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Ernesta Dapkienė Eltai teigė, kad jau kurį laiką girdimi Europos Komisijos svarstymai dėl prekybos vienkartiniais plastikiniais produktais ribojimo suklusti paskatino visus prekybininkus.

„Nesame išimtis - šiuo metu atliekame asortimento analizę, vertiname įvairias alternatyvas, kuo būtų galima pakeisti vienkartinius plastikinius produktus, kurie, ypač vasaros metu, turi gana nemenką paklausą. Toks žingsnis reikalauja daugiau laiko dar ir dėl to, kad siekiame rasti sprendimą, kuris užtikrintų ne tik aplinkai, bet ir pirkėjo kišenei draugišką alternatyvą“, - aiškino E. Dapkienė.

Jos teigimu, įmonė Europos Komisijos žingsnius bei kitų organizacijų iniciatyvas mažinti plastiko kiekius vertina pozityviai, nes būtų mažinamas bendras atliekų kiekis, mažėtų aplinkos tarša. O tokių pokyčių, anot E. Dapkienės, vis dažniau pageidauja ir patys pirkėjai.

„Esame pradėję vertinti ir nemokamų plastikinių maišelių, apsipirkimo krepšių, taip pat vienkartinių plastikinių produktų pakuočių alternatyvas. Kol kas neturime konkrečių sprendimų, tačiau intensyviai ieškome balanso tarp augančių pirkėjų lūkesčių labiau rūpintis aplinkosauga bei noru gauti kokybišką produktą už priimtiną kainą“, - teigė įmonės atstovė.

Per metus „Maximos“ prekybos tinkle nuperkama per 2 mln. vienetų vienkartinių plastikinių indų, įrankių, šiaudelių. Per mėnesį šis kiekis vidutiniškai siekia nuo 160 iki 250 tūkst., priklausomai nuo sezono, duomenis pateikė E. Dapkienė.

Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, kad per pastaruosius kelerius metus stebima, kaip pasikeitė visuomenė: trejus metus iš eilės vienkartinių plastikinių indų pardavimai po truputį mažėja, vietoje jų populiarėja vienkartiniai popieriniai indai.

„Mūsų prekybos tinklas jau ne vienus metus deda pastangas į vienkartinio plastiko naudojimo mažinimą. Kasoje maišeliai yra iš perdirbto plastiko. Šviežią mėsą ir žuvį pakuojame į rudą popierių“, - vardijo IKI atstovė.

Vis dėlto kalbant apie vienkartinių plastiko gaminių pardavimus, B. Čaikauskaitė pripažįsta, kad jų poreikis išauga atšilus orams.

„Vis daugiau žmonių laisvalaikį leidžia gamtoje, mėgaudamiesi grilio sezono malonumais. Vienkartiniai plastikiniai indai tampa nepamainomi pikniko metu, bet, kaip ir minėjau, mūsų visuomenė tampa sąmoningesnė ir labiau galvoja apie savo veiksmų padarinius“, - teigė B. Čaikauskaitė.

Pasak jos, įmonė nuolat stebi rinką ir konkurentų veiksmus, o pokyčiai aplinkosaugos srityje jau yra prasidėję.

„Visgi matome, kad prireiks šiek tiek laiko, kol prekybininkai ir pirkėjai prisitaikys prie kintančių sąlygų“, - komentavo B. Čaikauskaitė.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis glaustai atsakė į Eltos klausimus dėl planų.

„Norfa“ jau kelerius metus nuosekliai mažina vienkartinio plastiko gaminius savo asortimente. Tokios politikos laikysimės ir toliau, nes mums nėra svetima švarios ir saugios aplinkos problematika“, - teigiama atsakyme.

ELTA jau rašė, kad gegužę Europos Komisija pasiūlė visai uždrausti naudoti plastiką gaminant ausų krapštukus, vienkartinius peilius, šaukštus ir šakutes, šiaudelius ir pagaliukus balionams.

Siūlomu draudimu siekiama kovoti su vienkartinio naudojimo plastikiniais daiktais, kurių dažnai randama paplūdimiuose. Taip siekiama apsaugoti jūrų gyvūniją ir augaliją.

Pasiūlymui turės pritarti visos 28 ES valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Europos Komisija taip pat nori, kad iki 2025 metų beveik visi plastikiniai buteliai būtų surenkami perdirbimui.

Sausį priimta pirmoji Europos lygmens strategija dėl plastikų, kuria siekiama saugoti aplinką ir tuo pat metu dėti pamatus naujai plastikų ekonomikai, kurioje projektavimas ir gamyba visiškai atitiks pakartotinio naudojimo, taisymo ir perdirbimo poreikius ir bus kuriamos tvaresnės medžiagos. Pagal naujus planus visos ES rinkoje esančios plastikinės pakuotės iki 2030-ųjų taps perdirbamos.

Kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama perdirbti. Visame pasaulyje plastikas sudaro 85 proc. paplūdimių šiukšlių. Plastikas atsiduria net piliečių plaučiuose ir lėkštėse - ore, vandenyje ir maiste esančių mikroplastikų poveikis sveikatai dar nežinomas.

Jungtinių Tautų (JT) birželį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad išmestas plastikas yra viena iš didžiausių grėsmių aplinkai, su kuriomis susiduria mūsų planeta.

JT ataskaitoje „Single-Use Plastics: A Roadmap for Sustainability“ pabrėžiama, kad, remiantis kai kuriais skaičiavimais, pasaulyje kasdien sunaudojami 5 trilijonai plastikinių maišelių. Teigiama, kad kasmet į vandenynus patenka 8 mln. tonų plastiko, pražudančio jūrų gyvūniją ir augaliją.

ELTA