ES sieks, kad Kinija peržiūrėtų savo santykius su Rusija

Europos Sąjunga penktadienį surengs virtualų viršūnių susitikimą su Kinija, augant nerimui dėl vis didesnio Pekino suartėjimo su Maskva ir nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) dalyvaus vaizdo konferencijoje su ES lyderiais Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), vykstant kasmetinėms deryboms, kurių praėjusiais metais buvo atsisakyta augant įtampai.

„Šiame susitikime pagrindinis dėmesys bus skirtas Kinijos vaidmeniui, kurį raginame atlikti, nedviprasmiškai palaikant tarptautinės teisės principus ir pasinaudojant visa būtina įtaka ir spaudimu Rusijai“, – sakė šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas). 

„Tai nebuvo pradinis viršūnių susitikimo tikslas, bet esant būtinybei juo tapo“, – sakė C. Beaune'as. Ministras pridūrė, kad iš susitikimo darbotvarkės „neišnyks“ ir kitos temos, tokios kaip klimatas ir prekyba.

ES ir Kinijos viršūnių susitikimas paprastai būna bandymas stiprinti šalių prekybinius santykius. Pernykštis apsikeitimas sankcijomis dėl Kinijos elgesio su musulmonų uigūrų mažuma ir Pekino taikomos neoficialios ekonominės sankcijos ES narei Lietuvai dėl jos santykių su Taivanu apkartino pasiruošimą susitikimui.

Santykiai stebėtinai greitai ėmė blogėti po to, kai 2020 metų pabaigoje ES ir Kinija užsitikrino investicinį susitarimą, kurio ilgai siekė Vokietija. Visgi jis buvo įšaldytas neribotam laikui.

Nerimas dėl žmogaus teisių ir JAV spaudimas ES sumažino bendradarbiavimo pagreitį, pasėjo nepasitikėjimą ir žlugdo diplomatinius santykius.

Dar labiau santykiams pakenkė Pekino susilaikymas nuo Maskvos pasmerkimo už jos invaziją į Ukrainą. Kai kas Europos Sąjungoje įžvelgia Kinijos ir Rusijos bloko kaip priešpriešos JAV, ES ir liberalesnių pažiūrų jų sąjungininkių atsiradimą.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) susitikime su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu trečiadienį pareiškė, kad „Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas neturi ribų“, atkartodamas frazę, kurią apibūdindami dvišalius santykius anksčiau pavartojo Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas.

„Tuščia svajonė“

Rusijos ir Kinijos draugystė „akivaizdžiai nukreipta į naujos pasaulio tvarkos kūrimą, kurioje autoritarinė didžiųjų galių politika dominuotų prieš tarptautinę įstatymo viršenybę“, sakė Europos Parlamento narys iš Vokietijos Reinhardas Buetikoferis (Rainhardas Biutikoferis), nevengiantis kritikos Pekinui.

Tačiau atsižvelgiant į glaudžius Kinijos komercinius ryšius su Europa, tai, kaip Pekinas elgiasi reaguodamas „į Rusijos agresiją, yra suktos pastangos likti Rusijos pusėje, nemokant už tai per didelės kainos“, pridūrė R. Buetikoferis, vienas iš kelių Europos Parlamento narių, kuriems Kinija taiko sankcijas.

Vienas ES pareigūnas, dalyvavęs rengiant šį viršūnių susitikimą, kuriame taip pat numatytas susitikimas su premjeru Li Keqiangu (Li Kečiangu), pabrėžė, kad svarbiausia yra Kinijos pozicija Rusijos atžvilgiu.

„Labai konkrečią reikšmę turi tai, ar Kinija naudojasi, ar nesinaudoja savo įtaka, kad būtų paskelbtos paliaubos, suformuoti humanitariniai koridoriai, (svarbu) ar ji padeda, ar nepadeda (Rusijai) apeiti sankcijas“, – nurodė jis.

Tačiau Sylvie Bermann (Silvija Berman), buvusi Prancūzijos ambasadorė ir Pekine, ir Maskvoje, sakė, kad „Kinijos atskyrimo nuo Rusijos idėja yra tuščia svajonė“.

Nors Ukrainos klausimas yra svarbiausias Europos lyderių darbotvarkėje, to negalima pasakyti apie Pekino planus.

Trečiadienį paklaustas, ko ši komunistinė valstybė tikisi iš viršūnių susitikimo, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas nė karto nepaminėjo Ukrainos.

„Tarptautinė padėtis yra nestabili ir nepastovi, o neapibrėžtumas didėja, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas). – Kinija ir ES yra dvi didžiausios pasaulio taikos galios.“

Tačiau vienas aukšto rango ES pareigūnas tvirtino, kad Kinija „turi suvokti, kad nors ji mano, kad (Rusijos invazija į Ukrainą) neturi nieko bendra su ES ir Kinijos santykiais, iš tikrųjų – turi“.

BNS