ES paskelbė ilgai atidėliotą 2040 metų klimato kaitos mažinimo tikslą

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė ilgai atidėliotą tikslą iki 2040 metų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau, siekiant įtikinti skeptiškiausiai nusiteikusias valstybes nares, numatė naujas lankstumo priemones.

Po kelis mėnesius trukusių sunkių derybų su ES valstybėmis Briuselis paskelbė, kad laikysis pernai paskelbto tikslo iki 2040 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.

Pasiūlymas teikiamas tuo metu, kai didžioji Europos dalis susiduria su pirmosiomis vasaros karščio bangomis, kurios, pasak mokslininkų, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos tampa vis intensyvesnės, dažnesnės ir labiau paplitusios.

2040-ųjų tikslas, kurį dar turi patvirtinti ES valstybės narės ir Europos parlamentas, yra svarbus etapas, blokui planuojant iki 2050-ųjų tapti neutraliu anglies dioksido atžvilgiu. 

Briuselis teigia, kad ES išmetamųjų teršalų kiekis buvo 37 proc. mažesnis nei 1990-aisiais, tačiau žalioji darbotvarkė susiduria su vis didesniu pasipriešinimu, nes daugelis Europos šalių suka į dešinę ir didėja skepticizmas dėl klimato kaitos.

ES klimato reikalų komisaras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) pripažino, kad diskusijos yra jautrios, tačiau teigė, kad Briuselis siekia ambicingo tikslo, „pragmatiškai ir lanksčiai spręsdamas, kaip jį pasiekti“.

Siekdama įtikinti šiam tikslui prieštaraujančias sostines Europos Komisija (EK) siūlo, kad nuo 2036 metų 27 bloko šalys galėtų įskaičiuoti anglies dioksido kreditus, įsigytus ne Europoje vykdomiems projektus, iki trijų procentų savo išmetamųjų teršalų mažinimo apimties.

Klimato grupės griežtai priešinasi tokiai priemonei.

Remdamiesi moksliniais tyrimais ir pačios komisijos patarėjais mokslo klausimais, jie teigia, kad tarptautinių kreditų, pavyzdžiui, medžių sodinimo ar atsinaujinančiosios energijos projektų, įtraukimas gali pakenkti pačios ES pastangoms atsisakyti iškastinio kuro.

„Trys procentai nėra mažai. Tai gali būti didelės sumos, kurios bus išleistos užsienyje, užuot finansavus pereinamąjį laikotarpį“, – sakė analitinio centro „Strategic Perspectives“, kurio veikla orientuota į klimato kaitą, ekspertas Neilas Makaroffas. 

„Tačiau reikia rasti politinį kompromisą“, – teigė jis. – ES teks iššūkis nustatyti standartą, kad šie tarptautiniai kreditai tikrai padėtų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, o ne paliktų atskiras valstybes likimo valiai.“

„Nepersistenkime“

ES aplinkos ministrai šį tikslą aptars liepos viduryje vyksiančiame posėdyje prieš rugsėjo 18 dieną numatomą balsavimą dėl priemonių patvirtinimo.

Komisija tikisi, kad 2040-ųjų tikslas bus patvirtintas iki lapkritį vyksiančios Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos (COP30) Šiaurės Brazilijoje esančiame Beleme.

Tačiau tokiu atveju lieka mažai laiko deryboms su skeptiškomis valstybėmis, su kuriomis W. Hoekstra jau kelis mėnesius derasi, bandydamas rasti kompromisą. 

Kai kurioms valstybėms, įskaitant Čekiją, 90 proc. tikslas yra nerealistiškas. 

Tuo metu kitos šalys, įskaitant Italiją ir Vengriją, nerimauja dėl naštos, kurią sukels sunkiosios pramonės dekarbonizacija tuo metu, kai Europa stengiasi stiprinti savo pramonę, susidūrusi su aršia JAV ir Kinijos konkurencija.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pasiūlė nustatyti 80 arba 85 proc. tikslą. Prancūzija savo ruožtu išreiškė abejonių, kaip ES pasieks savo tikslą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pageidauja garantijų dėl anglies dioksido išmetimo mažinimo pramonėje ir paramos atominei energijai – didžiausiam elektros šaltiniui Prancūzijoje.

Tačiau EK gali tikėtis kitų šalių, įskaitant Ispaniją ir Daniją, kuri šią savaitę pusmečiui perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, paramos.

Lankstumo priemonė, kurioje kalbama apie tris procentus, atspindi naujosios Vokietijos vyriausybės koalicinėje sutartyje numatytus reikalavimus, todėl turėtų padėti išlaikyti ekonomikos galybę.

Kalbant apie Europos tarptautinius įsipareigojimus, E. Macronas taip pat pabrėžė, kad Beleme vysiančioje JT klimato kaitos konferencijoje (COP30) blokas privalo pristatyti tik tarpinį tikslą iki 2035-ųjų, o ne 2040-ųjų tikslą.

„Nepersistenkime, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė E. Macronas. – Jei turime (2040 metų tikslą) Belemui, puiku, bet jei tai užtruks ilgiau, skirkime tam laiko.“