ES pasiekus išsikeltą tikslą, ekspertas tvirtina: nors Latvijos saugykla tuščiausia, nėra geriau už Baltijos šalis dujomis apsirūpinusių valstybių

Dar nesibaigus vasarai Europos Sąjunga (ES) pasiekė tikslą gamtinių dujų saugyklas iki šaltojo sezono užpildyti bent 90 proc. Gerokai pilnesnė nei bet kada pernai ir Inčukalnio saugykla Latvijoje, kurioje dalį dujų laiko Lietuva – nors jos užpildymo lygis gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

Vis tik, anot Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docento Algirdo Bartkaus, vienintelė Baltijos šalių dujų saugykla, skirtingai nei kitur ES, patenkina gerokai didesnę dalį bendro dujų poreikio. Tad, konstatuoja ekspertas, Lietuva, Latvija ir Estija yra kone geriausiai šiuo ištekliu apsirūpinusios valstybės visoje Bendrijoje.

Tuo metu kalbėdamas apie pamažu augančias dujų kainas, ji akcentuoja – jos kol kas yra per žemos ir dar turėtų kiek pakilti.

ES tikslas pasiektas trečiadienį

Europos dujų sektorių stebinčios nevyriausybinės organizacijos „Gas Infrastructure Europe“ skaičiavimu, rugpjūčio 16 d. visose bloko dujų saugyklose apytiksliai buvo 1024 TWh dujų – 90,1 proc. visų pajėgumų.

Tai reiškia, kad trečiadienį buvo pasiektas Europos Komisijos (EK) dar pernai rudenį nustatytas tikslas šį lapkritį pasitikti su 90 proc. pilnomis saugyklomis. EK atstovybė Lietuvoje tuomet argumentavo, kad pakankamai užpildytos dujų saugyklos padeda užtikrinti tiekimo saugumą ir rinkos stabilumą, o Bendrijos energetikos sistema bus „tinkamesnė spręsti tiekimo sutrikimų ir paklausos didėjimo problemas“.

Palyginimui, analogišku laikotarpiu pernai saugyklos buvo 75 proc. pilnos, o 90 proc. lygį pasiekė spalio pradžioje. Panašias kaip šiemet dujų atsargas dar rugpjūtį pavyko sukaupti 2019 m., 2020 m.

Sparčiau pildyti savo gamtinių dujų rezervus, siekiant užsitikrinti energetinį saugumą žiemą, ES valstybės pradėjo Rusijai sukėlus plataus masto karą Ukrainoje – atsakydamas į ekonomines sankcijas, Kremlius smarkiai apribojo dujų eksportą dujotiekiais, kol galiausiai jį praktiškai sustabdė.

Maksimaliai saugyklas jau užpildė Belgija, Ispanija (99,98 proc.), itin arti pilnų rezervų – Kroatija (96,8 proc.), Švedija (95,3 proc.). 90 proc. ir daugiau saugyklas taip pat jau užsipildė Čekija, Slovakija, Nyderlandai, Lenkija, Vokietija, Italija, Portugalija.

Vis dėlto, anot A. Bartkaus, nors Bendrijos saugyklų užpildymo lygis itin aukštas, jose vidutiniškai telpa tik apie ketvirtadalį ES metinės paklausos.

„Niekada nereikia žiūrėti, koks saugyklos procentas yra užpildytas. Svarbu tai, kokią dalį mūsų metinio poreikio tai tenkina. (...)

Jei paskaičiuotume panašius rodiklius Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, joms visoms šiai dienai gautume 25 proc. metinio poreikio. Taip kaip ir ES vidurkis – 25 proc. metinio poreikio šiai dienai užpildyta“, – Eltai tvirtino A. Bartkus.

„Rezervus naudojame tam, kad padengtume nelauktai išaugusią paklausą, bet ne tam, kad iš jų gyventume“, – dėstė ekspertas.

Latvijos saugyklos atsargos tenkintų 42 proc. Baltijos šalių metinio poreikio

Mažiau nei ES vidurkis dujų saugyklos užpildytos Danijoje (86,5 proc.), Vengrijoje (85,7 proc.), Rumunijoje (82,7 proc.), Prancūzijoje (84 proc.).

Mažiausiai užpildytas Inčukalnio dujų rezervuaras Latvijoje – 77,3 proc. Vis dėlto, jau dabar jame yra gerokai daugiau dujų nei bet kada praėjusiais metais. Pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio pradžioje ši dujų talpykla buvo tik 57,7 proc. pilna.

A. Bartkaus teigimu, Latvijos saugykla yra labai didelė – ji, pasakoja ekonomistas, statyta sovietmečiu, Baltijos regione planuojant didelę pramonės plėtrą ir dujų paklausą.

„Ta pramonės plėtra nebuvo tokia labai jau ir sparti kaip buvo projektuota iš pat pradžių, bet dabar turime tikrai labai didelius rezervuarus. (...) Inčukalnio užpildymo procentas yra pats žemiausias ES, bet atsižvelgiant į metinį poreikį – didžiausias“, – kalbėjo A. Bartkus.

Šiuo metu Inčukalnyje sukaupta apie 17,4 TWh dujų, tuo metu visoms Baltijos šalims, anot ekonomisto, kasmet reikia maždaug 40 TWh.

Remdamasis šiais skaičiavimais A. Bartkus pažymi, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra bene geriausiai dujomis apsirūpinęs regionas visoje ES.

„Ir Lietuva, Latvija ir Estija buvo geriausiai apsirūpinusios dujomis visoje Europoje. Dabar turime Inčukalnyje 42 proc. metinio savo poreikio. Tokio procento Europoje neturi niekas“, – teigė A. Bartkus.

Kartu jis pridūrė, jog net ir pernai, kai saugykla buvo pustuštė, ji galėjo tenkinti 31 proc. viso kasmetinio Baltijos regiono dujų suvartojimo.

Mano, kad dujų kainos dar turėtų augti maždaug penktadaliu

Šiuo metu gamtinių dujų kainos Europoje išlieka pakankamai žemos, nors ateities sandorių biržoje jos kyla – Nyderlandų TTF dujų prekybos taške ICE biržoje ateities sandorių kaina rugsėjui šį penktadienį siekė apie 37,4 Eur/MWh, spaliui – 43,3 Eur/MWh, lapkričiui – 52,1 Eur/MWh. Visos ateinančios žiemos vidurkis – 53,5 Eur/MWh.

Palyginimui, rugpjūčio pradžioje ateities sandorių kaina sekančiam mėnesiui buvo 27,1 Eur/MWh, spaliui – 32,4 Eur/MWh, lapkričiui – 42,7 Eur/MWh, visai žiemai – 45,5 Eur/MWh.

Vis tik šių metų tarifai keliskart mažesni nei 2022 m. rugpjūtį, kai dujų kainos Europoje pasiekė piką ir apie savaitę viršijo 250 Eur/MWh.

Aukščiausias fiksuotas tarifas – 346,02 Eur/MWh.

„Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje TTF biržoje buvo sumuštas dujų kainų rekordas. Dabar, palyginus tuometinę ir šiandieninę TTF ateities sandorių vidutinę kainą, pamatysime, kad dujos atpigusios 8 kartus“, – pastebėjo A. Bartkus.

Ekonomistas įsitikinęs, kad šiemet dujų kaina rinkoje laikėsi netgi pernelyg žemai – dėl to esą šios žaliavos pardavėjai negavo pageidaujamo pelno. A. Bartkaus teigimu, labai žemos dujų kainos vartotojams naudingos tik trumpuoju laikotarpiu, nes ilgainiui pardavėjai siekia kompensuoti patirtus nuostolius.

„Kai dujų kaina labai žema, kartais vartotojas apsigauna, galvodamas, kad laimės. Taip, momentiškai vartotojas laimi, nes jis už tas dujas sumoka labai mažai. Tačiau labai stipriai dėl to pralaimi pardavėjas, nes jis negauna savo vadinamosios pageidaujamos ilgojo laikotarpio kainos, jis parduoda už gerokai žemesnę kainą.

Yra buvę taip, kad kai susiklosto kokia nors ne itin palanki situacija rinkoje (...) pardavėjai yra linkę atsigriebti už praradimus. Taip buvo 2020 m., pačioje 2021 m. pradžioje“, – aiškino ekonomistas.

Pasak jo, dujos rinkoje turėtų kainuoti tiek, kad jų kaina „tenkintų abi puses – ir pardavėją, ir pirkėją“.

Nuo dabartinio lygo jos turėtų padidėti dar maždaug penktadaliu, svarsto ekspertas.

„Ši korekcija aukštyn, kurią matome, yra normali. Tai reikš, kad galbūt turėsime (...) prieinamą kainą. Taip ir pardavėjas gaus jam prieinamas pajamas, jis užsidirbs ir nebus linkęs susiklosčius nepalankioms aplinkybėms keturiskart didinti kainos“, – kalbėjo A. Bartkus.

„Jei dar kainos ūgtels apie 20 proc., tikrai, manau, kad ir vartotojui nebūtų per brangu, ir pardavėjas būtų laimingas“, – pažymėjo jis.