ES ministrai tariasi, kaip apsaugoti Ukrainą nuo Rusijos

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinko aptarti, kaip užkirsti kelią galimai naujai Rusijos invazijai į Ukrainą ir kokių priemonių imtis, jei Maskva nuspręstų pasiųsti savo karių į Ukrainos teritoriją.

JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad Rusija prie sienos su Ukraina perkėlė 70 tūkst. karių ir rengiasi galimai invazijai kitų metų pradžioje. Maskva tai neigia, atmeta Vakarų susirūpinimą ir tvirtina, kad prieš ją vykdoma šmeižto kampanija.

„Esame nusistatę [Rusijos] sulaikymo režimą“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

J. Borrellis, kuris pirmininkauja pirmadienio susitikimui, nurodė, kad nebus priimta jokių sprendimų dėl sankcijų Rusijai, bet ministrai aptars, kokių žingsnių ir kada imtis, derinant veiksmus su JAV ir Didžiąja Britanija.

„Bet kuriuo atveju pasiųsime aiškų signalą, kad bet kokia agresija Ukrainos atžvilgiu brangiai atsieis Rusijai“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Borrellis. Jis pridūrė, kad taip pat bus akcentuota 27 šalių bloko parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Lietuva įspėjo, kad Rusijos pajėgų pastarojo meto judėjimas nėra įvertintas pakankamai rimtai. 

„Aš manau, kad Rusija tikrai ruošiasi karui ir daro tą rimtai. Aš vis dar jaučiuosi taip, kad mes nepakankamai rimtai žiūrime į tai, kas vyksta“, – žurnalistams Briuselyje prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

Jei būtų pradėta, tokia ataka būtų „beprecedentis šalies, judančios Vakarų kryptimi, užpuolimas“, todėl ir Vakarų šalių „atsakas turėtų būti beprecedentis“, sakė G. Landsbergis.

Jis įspėjo, kad Rusija siekia daugiau nei tik žvanginti ginklais ar regione sukelti laikinus neramumus.

„Sprendžiant iš mūsų partnerių ir kolegų įspėjimų, jie nori pakeisti strateginę regiono sanklodą, kuri yra susiklosčiusi per paskutinius dešimtmečius“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Tai jau yra labai pavojinga, ir pavojinga Lietuvai“, – pridūrė jis.

G. Landsbergis feisbuke tvirtino, jog karo norintys išvengti Vakarai gali būti pasiruošę didelėms strateginėms nuolaidoms, o eskalacija dabar vyksta todėl, jog Ukraina vis tolsta nuo „putiniško“ pasaulio.

Anot jo, Vakarai taip pat turi „nežaisti Rusijos žaidimo“.

„Strateginę savo valstybės sanklodą pasirenka valstybių žmonės ir jų demokratiškai renkamos valdžios atstovai, o ne šalia gyvenantys diktatoriai. Atvirų durų politika yra tiek NATO, tiek ES traukiančios gravitacinės jėgos ir gerųjų pokyčių katalizatorius“, – teigė ministras.

Tačiau ES didžiosios galios Prancūzija ir Vokietija, taip pat kitos toliau nuo Rusijos sienų esančios bloko narės, nepalaiko JAV, Lenkijos ir Baltijos valstybių pozicijos, ir nemano, kad Rusijos ataka gali įvykti netrukus.

2015 metais Prancūzijai ir Vokietijai tarpininkaujant buvo pasiektas taikos susitarimas, padėjęs nutraukti didelio masto karo veiksmus Rytų Ukrainoje, kur Ukrainos pajėgos nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Šis konfliktas prasidėjo Rusijai tais metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį.

Pastangos išspręsti per 14 tūkst. gyvybių nusinešusį konfliktą politinėmis priemonėmis buvo bevaisės. Pavieniai susirėmimai prie vadinamosios kontaktinės linijos tęsiasi, Rusija atsisako pratęsti su Prancūzija ir Vokietija „Normandijos formato“ taikos derybas.

ES užsienio reikalų ministrų susitikimas vyksta Briuselyje prasidedant intensyviai diplomatijos savaitei, pirmiausia dėl Ukrainos. ES šalių narių lyderiai trečiadienį susitiks su Ukrainos, Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo ir Moldovos vadovais. ES viršūnių susitikime ketvirtadienį didžiausias dėmesys taip pat turėtų būti skirtas tam, kokių veiksmų galėtų prireikti.

BNS