Europos Sąjungos ministrai patvirtino daug diskusijų keliantį Gamtos atkūrimo įstatymą

Europos Sąjungos aplinkos apsaugos ministrai pirmadienį balsuodami tiesioginiame eteryje pritarė daug diskusijų kėlusiam gamtos apsaugos įstatymui, kuriuo siekiama atkurti natūralius arealus.

Gamtos atkūrimo įstatymo tikslas yra atkurti miškus, pelkes ir natūralų upių būvį. Šis įstatymas buvo vertinamas prieštaringai, ypač baiminantis, kad jį priėmus ūkininkams bus įvesta didelių apribojimų.

Už įstatymą balsavo 20 ES ministrų, atstovaujančių 60 proc. šalių bloko gyventojų. ES valstybių narių sprendimas ligi šio buvo atidėliojamas, nes jį remti buvo pasirengę per mažai atskirų šalių ministrų, nors aukštesniojo rango diplomatai pernai dėl jo ir buvo sudarę preliminarų susitarimą.

Reikalinga dauguma susidarė, kai įstatymą paremti nusprendė Austrijos aplinkos apsaugos ministrė. Tokiam jos žingsniui nepritarė šios šalies kancleris Karlas Nehammeris, pareiškęs, jog aukščiausios instancijos ES teisme sieks, kad sprendimas būtų panaikintas.

Italija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Suomija ir Švedija balsavo prieš, tuo tarpu valstybių narių diskusijoms šiuo metu pirmininkaujanti Belgija balsuojant susilaikė.

Pagal gamtos apsaugos įstatymą ES privalo iki 2030 m. atkurti mažiausiai 20 proc. šalių bloko sausumos iš jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas atkurtinas ekosistemas.

Pagerinimus finansuoti tikimasi tiek privataus sektoriaus, tiek valstybių narių biudžetų lėšomis, nors kai kurias išlaidas padengti galėtų padėti ir tam tikros ES programos – pavyzdžiui, regionų plėtros finansavimo programa.

ES duomenimis, maždaug 80 proc. arealų yra prastos būklės. Be to, 10 proc. bičių ir drugelių rūšių gresia išnykimas, o 70 proc. dirvožemio būklė yra kenksminga sveikatai.

Sveikindamas ministrų sprendimą, ES aplinkos apsaugos komisaras Virginijus Sinkevičius socialiniame tinkle „X“ rašė: „Mes vis dar laikomės teisingo kurso, siekdami užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui ir paskatinti jos atkūrimą, o dabar visi išvien parodykime, kad ES vis dar pirmauja šioje srityje“.

Patvirtindama, kad įstatymo projektas buvo priimtas, pasibaigus balsavimui Belgijos vyriausybė socialiniame tinkle „X“ rašė, kad tai yra „paskutinis žingsnis, kurį žengus įstatymas galės įsigalioti“.

Iš esmės ministrai pritarė praėjusiais metais Europos Parlamento ir visoms valstybėms narėms tuomet atstovavusios Ispanijos vyriausybės derybininkų sudarytam susitarimui.

Paprastai tokio pobūdžio ministrų balsavimai tebūna formalumas, kadangi tokie susitarimai jau būna nuodugniai aptartas parlamento ir valstybių narių kompromisas.

Tais atvejais, kai dėl tokių kompromisų visgi kyla ginčų, jie sprendžiami diplomatiniu lygmeniu. Tačiau šiuo atveju pernai susitarimui pritarė pakankamas aukštesniojo rango diplomatų skaičius.

Tuo tarpu ūkininkai jau surengė keletą didelių protestų, be kita ko, reikšdami nepritarimą ir ES reglamentais įvedamiems apribojimams.

Gamtos atkūrimo įstatymas prieštaringai sutiktas ir pačiame Europos Parlamente. Vasarį parlamentarai nubalsavo už įstatymo projektą, tačiau didžiausio parlamentinio politinio bloko – Europos liaudies partijos frakcijos balsavo prieš.

Ministrams pirmadienį pritarus įstatymui, aplinkos apsaugos aktyvistų, tarp kurių yra ir Pasaulio gyvosios gamtos fondas, koalicija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog šio balsavimo rezultatai yra „milžiniška Europos gamtos ir piliečių, nuo seno raginusių neatidėliojant imtis veiksmų užkirsti kelią nerimą keliančiam aplinkos nykimui, pergalė“.