ES, JK ir NATO lyderiai susitiks aptarti Europos gynybos stiprinimo pastangų

Europos Sąjungos (ES) lyderiai kartu su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pirmadienį aptars pastangas stiprinti Europos gynybą.

Briuselyje vyksiančiame susitikime pirmą kartą po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus susitiks visi 27 ES vadovai, tai bus pirmos derybos konkrečiai apie gynybą, be to, tai bus pirmas susitikimas po „Brexito“ su JK premjeru.

Nuo tada, kai Rusija beveik prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, dauguma Europos šalių padidino savo karinius biudžetus.

Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad dabartiniai veiksmai yra nepakankami, nes vis dažniau pasigirsta perspėjimų, kad Maskva artimiausiais metais gali surengti puolimą prieš kurią nors Europos šalį. 

Diskusijoms naują impulsą suteikė D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus, o Europos pareigūnai pripažįsta, kad JAV parama nelaimės atveju nebegali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. 

Sausio mėnesį D. Trumpas paragino NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau daugumai NATO šalių tokį tikslą sunku pasiekti. 

Prieš sausio 20 dieną įvykusią inauguraciją D. Trumpas žadėjo nutraukti karą Ukrainoje iškart, kai tik pradės eiti pareigas. Manyta, kad jis gali panaudoti JAV pagalbą kaip svertą siekdamas priversti Kyjivą padaryti nuolaidų Rusijai.

Tačiau JAV sąjungininkus išgąsdino ne tik jo pareiškimai dėl karo Ukrainoje. 

Manoma, kad pirmadienio susitikime Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sieks bendros ES pozicijos, JAV prezidentui neatsisakant Grenlandijos perėmimo idėjos. 

Praėjusią savaitę ji apsilankė kelių ES šalių sostinėse, siekdama sutelkti Europos sąjungininkų paramą D. Trumpo grasinimų kontekste. 

Susitikime taip pat bus aptarti D. Trumpo grasinimai įvesti muitus ES, kuri tokiu atveju žada griežtą atsaką Jungtinėms Valstijoms. 

„Klausimas ne „ar“, o „kaip“

Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje ES valstybės narės vieningai sutaria, kad reikia stiprinti Bendrijos gynybą. 

Tačiau šis klausimas susiduria su pagrindine problema – kol kas nesutariama, ką konkrečiai reikia daryti. 

„Visiems, sėdintiems prie stalo, labai aišku, kad investicijos turi didėti. „Klausimas ne „ar“, o „kaip“, – sakė vienas ES pareigūnas.

Briuselio skaičiavimais, per ateinantį dešimtmetį blokas į gynybą privalo investuoti papildomai 500 mlrd. eurų. 

Tačiau ES vadovai neranda bendro sutarimo, iš ko finansuoti papildomas išlaidas gynybai. Nesutariama, ar Bendrijos lėšos turėtų būti skiriamos tik ES ginkluotei ir koks vaidmuo šioje srityje turėtų tekti NATO. 

Taip pat yra teritorinis pasiskirstymas. Arčiau Rusijos esančios šalys jau dabar deda daug daugiau pastangų savo gynybai nei toliau į Vakarus nutolusios sąjungininkės.

Kelios ES šalys taip pat siūlo imti didelę bendrą ES paskolą šiai problemai spręsti. 

Tačiau Vokietija, kur vėliau šį mėnesį vyks įtempti parlamento rinkimai, bando užkirsti kelią diskusijoms šia jautria tema. 

„Nerimą kelia tai, kad šis susitikimas gali virsti tik dar vienu langelių žymėjimu, jei neaptarsime (gynybos) finansavimo klausimo“, – nurodė vienas ES diplomatas. 

Prancūzija, kuri jau seniai kaltinama tuo, kad labiau rūpinasi savo pačios pramone, reikalauja, kad ginkluotė būtų perkama ES.

Tačiau kiti nepritaria Paryžiaus pasiūlymui, teigdami, kad Bendrija turėtų pirkti ginkluotę iš tų, kurie greičiausiai gali ją pristatyti. 

Taip pat manoma, kad ginkluotės pirkimas iš JAV galėtų būti vienas iš būdų išlaikyti D. Trumpo palankumą ES atžvilgiu. 

Pagrindinis dėmesys ir toliau skiriamas darbo pasidalijimui su NATO. Kai kurie ES atstovai teigia, kad Briuselis turėtų dalyvauti nustatant šalims tikslus. Šis pareiškimas sukėlė NATO nepasitenkinimą. 

Galimas JK ir ES susitarimas dėl gynybos ir saugumo?

Kylant abejonėms dėl transatlantinių santykių, daugelis nori sustiprinti ryšius su sena drauge JK. 

Praėjus penkeriems metams po JK išstojimo iš ES, K. Starmeris pirmadienį grįžta į Briuselį – bent vienos vakarienės su Bendrijos vadovais. 

K. Starmeris bus pirmasis JK ministras pirmininkas po „Brexito“, kuris atvyks į neoficialų Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

Manoma, kad jis paragins ES lyderius „toliau griežtai kovoti“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir „paspartinti ir prisiimti didesnę naštą, kad Europa būtų saugi nuo Rusijos vis didėjančios sabotažo ir destrukcijos kampanijos žemyne“.

Šiuo metu JK premjeras siekia atkurti santykius su Bendrija po „Brexito“, ir tikimasi, kad pirmadienį jis aptars galimą JK ir ES susitarimą dėl gynybos ir saugumo.

Tai taip pat galėtų būti galimybė Bendrijai šiek tiek priartėti prie JK, kuri turi galingą kariuomenę ir didelę gynybos pramonę.

Tačiau tam tikros nuoskaudos po „Brexito“ vis dar išlieka. 

Daugelis ES diplomatų tvirtina, kad santykiai nepasistūmės į priekį, kol nebus išspręstas ginčas dėl žvejybos teisių, o Londonas nepritaria Briuselio siūlomai jaunimo mobilumo programai.

„Nereikia apsigauti, mat būsimi santykiai žuvininkystės srityje taip pat labai svarbūs“, – nurodė vienas diplomatas.