ES ir Pietų Amerikos šalys pasirašo MERCOSUR prekybos susitarimą

Penktadienį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pranešė, kad ES ir keturios Pietų Amerikos šalys pasirašė prieštaringai vertinamą prekybos susitarimą, kuriam nepritarė Prancūzija ir daugelis europiečių ūkininkų.

„Tai abiem pusėms naudingas susitarimas“, – kalbėjo U. von der Leyen viešėdama Urugvajuje, kur dalyvavo „Mercosur“ bloko viršūnių susitikime. Blokui priklauso Urugvajus, Brazilija, Argentina ir Paragvajus.

Susitarimu siekiama sukurti laisvosios prekybos zoną, jungiančią daugiau kaip 700 mln. žmonių.

Beveik ketvirtį amžiaus rengtą susitarimą U. von der Leyen pavadino „išties istoriniu pasiekimu“, kuriuo tiesiami prekybos tiltai tuo metu, kai „stiprūs vėjai pučia priešinga kryptimi, izoliacijos ir susiskaldymo link“.

Nors derybos baigtos, ES ir „Mercosur“ susitarimui dar turi pritarti mažiausiai 15 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų.

Prancūzija, kurią vienas po kito krečia ūkininkų protestai – nuogąstaujama, kad susitarimas paskatins nesąžiningą konkurenciją, – bandė suformuoti jį blokuojančią ES šalių mažumą.

Į Prancūzijos pusę ryžtingai stojo Lenkija. Italijos vyriausybės šaltiniai teigia, kad Roma mano, jog „nėra sutarta tinkamų sąlygų“ susitarimui paremti. Nyderlandai ir Austrija taip pat turi abejonių.

Kita vertus, Vokietija, nekantraujanti atverti kuo daugiau prekybos kelių, jos gamybos sektoriui išgyvenant sunkius laikus, tvirtai pasisakė už ES ir „Mercosur“ susitarimą. Jai pritarė Ispanija.

Žinia ES ūkininkams

Dėl bendrų susitarimo apmatų buvo susitarta dar 2019 m., tačiau jis taip ir nebuvo ratifikuotas, nes, be kita ko, kilo susirūpinimas dėl Brazilijos žemės ūkio poveikio klimato kaitai.

U. von der Leyen taip pat užsiminė apie šį susirūpinimą, sakydama: „ES ir „Mercosur“ susitarimas atspindi mūsų tvirtą įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo (kovai su klimato kaita) ir kovoti su miškų kirtimu.“

Ji teigė, kad Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos vyriausybės pastangos apsaugoti Amazoniją „yra sveikintinos ir būtinos, tačiau jos išsaugojimas yra bendra visos žmonijos atsakomybė“.

Ji taip pat kreipėsi į Europos ūkininkus, sakydama: „Mes jus išgirdome, įsiklausėme į jūsų susirūpinimą ir imamės atitinkamų veiksmų. Į šį susitarimą įtrauktos aiškios apsaugos priemonės, kuriomis bus ginami jūsų pragyvenimo šaltiniai.“

Ratifikavus susitarimą, ES galės lengviau eksportuoti automobilius, mašinas ir farmacijos produktus į Pietų Ameriką.

Savo ruožtu Brazilija ir jos kaimynės galės su mažesniais apribojimais europiečiams parduoti mėsą, cukrų, ryžius, medų, sojų pupeles ir kitus produktus.

Sutartimi siekiama panaikinti daugumą importo mokesčių tarp ES ir „Mercosur“ ir sukurti didžiulę laisvosios prekybos zoną, apimančią daugiau kaip 700 mln. vartotojų.

Su derybomis susipažinę šaltiniai teigė, kad į susitarimą bus įtraukti „kelių skyrių“ pakeitimai, įskaitant vyriausybines sutartis, paslaugas, intelektinę nuosavybę ir aplinkosaugą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pakartojo U. von der Leyen skirtą perspėjimą, kad susitarimas „dabartinės būklės yra nepriimtinas“.