ES ir JAV prekybos susitarimą ekspertai vertina dvejopai: eksportuotojams teks kažką paaukoti

Briuseliui ir Vašingtonui pasiekus naują prekybos susitarimą, pagal kurį Europos Sąjungos (ES) eksportui su išimtimis būtų taikomas 15 proc. muitų tarifas, ekonomistai kompromisą vertina dvejopai. Anot jų, muitai suduos nemenką smūgį Bendrijos ekonomikai, o eksportuojančioms įmonėms gali tekti pasiaukoti, siekiant išlaikyti pozicijas JAV rinkoje. Kita vertus, kaip pažymi ekspertai, tarifai bus gerokai mažesni nei derybų metu grasino prezidentas Donaldas Trumpas.

„Laimė yra realybė tarp lūkesčių ir rezultato. Susitarimas yra gana neblogas ES atžvilgiu, nes D. Trumpas anksčiau grasino ir 30 proc. muitų tarifais“, – Eltai sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Tai tikrai nėra optimalus variantas, nes Europa siekė, kad išvis jokie muitai nebūtų taikomi. Tiesa, pagal susidariusias aplinkybes, tai buvo viena geriausių įmanomų baigčių Bendrijai“, – teigė ekspertas.

Lietuvos banko (LB) ekonomistas Kasparas Vasiliauskas savo ruožtu taip pat pastebi, kad praėjusį savaitgalį pasiektas susitarimas – geriausia, ką šioje situacijoje galėjo išpešti ES, o verslas dabar galės veikti nebesibaimindamas neprognozuojamos investicinės aplinkos.

„Situacija yra dvejopa. Viena vertus, jei mes dabartinę padėtį lygintume su ta, kokia ji buvo iki 2025 m., tai ji tikrai yra pablogėjusi. Anksčiau efektyviųjų muitų tarifas buvo 2-3 proc. visam eksportui, dabar jis sieks 15 proc. su išimtimis. Tiesa, tas pasaulis, kuris egzistavo iki dabartinės JAV administracijos, jau kurį laiką nyko ir, dabar, visiškai sunyko“, – Eltai komentavo K. Vasiliauskas.

„Dabartiniame kontekste, 15 proc. muitų tarifai yra gerai, o verslas gali pagaliau atlikti savo investicijas, aiškiai žinodamas dabartinio žaidimo taisykles“, – pabrėžė LB atstovas.

Visi, kas eksportavo į JAV – panirs po vandeniu, arba turės kažką paaukoti

Su pastaraisiais sutiko ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, tačiau pabrėžė, kad į šį susitarimą žiūri kaip į laikiną priemonę išvengti prekybos karo.

„Tai nėra pats blogiausias susitarimas, nes, mano akimis, jis yra laikinas. Reikia suprasti, kad vietiniams eksportuotojams ir JAV gyvenantiems žmonėms čia tikrai nepasisekė. Už papildomus kaštus Amerikoje susimokėti teks vartotojams, o Europos gamintojams problema ta, jog jie privalės savo kaštus sumažinti 15 proc., kas tikrai nėra paprasta“, – Eltai aiškino V. Janulevičius.

Pasak LPK prezidento, į JAV eksportuojančioms Lietuvos ir ES įmonėms artimiausias laikotarpis bus itin sudėtingas, kadangi daryti tą patį, ką iki šiol ir tikėtis pelno – bus nerealistiška, todėl gali tekti įsikišti politikos lyderiams.

„Visi, kas eksportuodavo į JAV – panirs po vandeniu, nes vidutinis tarpatlantinio eksporto pelningumas yra 6-7 proc. Galutinei kainai išaugus 15 proc., eksportuotojams teks kažką paaukoti, norint išlaikyti konkurencingumą. Manau, kad gali prireikti kažkokių paskatų iš ES, valstybių narių ir pačios Lietuvos, kad išlaikyti turimas rinkas“, – teigė V. Janulevičius.

Anot jo, Lietuva ir ES turi daryti viską, kad išlaikytų savo vietas rinkose, kadangi jas vėliau perimti gali būti labai sunki užduotis, o JAV prekybos politika, pasibaigus D. Trumpo kadencijai Baltuosiuose Rūmuose, gali visiškai pasikeisti.

V. Janulevičius taip pat numato, kad Bendrijos ekonomika patirs susitraukimą, o prie to svariai prisidės paliktas 50 proc. muitas iš ES į JAV eksportuojamam aliuminiui ir plienui.

„Mes dirbame su Vokietijos, Čekijos gamyklomis, kurios už Atlanto eksportuoja daug automobilių, o kaip juos JAV traktuos ir ar tie muitai bus joms taikomi – kol kas ne aišku. Tiesa, minėtų metalų pramonė ir eksportas yra Europos, kartu ir Lietuvos, tvarios ekonomikos stuburas“, – tikino LPK vadovas.

LB prognozuoja, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis 2027 m., palyginus su 2024 m., bus apie 8,3 proc. – puse procentinio punkto mažesnis nei tas, kuris buvo prognozuojamas prieš derybų su JAV pradžią.

„Tas (muitų – ELTA) poveikis yra, bet jis nėra toks reikšmingas, o Lietuva ir toliau turėtų išlikti tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų“, – tikino centrinio banko ekonomistas K. Vasiliauskas.

Skirtingai vertina ES įsipareigojimą pirkti JAV energetikos išteklius

Susitariant dėl muitų tarifų, ES taip pat įsipareigojo per ateinančius 3 metus iš JAV nupirkti 750 mlrd. eurų energetikos išteklių, patvirtino Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Anot LB atstovo K. Vasiliausko, tai, kas dabar skelbiama ir tai, kas įvyks realybėje – gali atrodyti labai skirtingai.

„Čia greičiausiai bus takoskyra tarp to, kas deklaruojama ir kas įvyks realybėje. Jau iki šiol JAV buvo viena pagrindinių tiek naftos, tiek gamtinių dujų tiekėjų ES. Tai, kad JAV administracija garsiai deklaruoja tuos įsipareigojimus, skamba gražiai amerikiečių auditorijai, tačiau ES jau iki šiol pirko labai daug, tad nemanau, kad kažkas labai pasikeičia“, – tikino ekonomistas.

„Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas tuo metu abejoja, kaip toks įsipareigojimas bus realiai įgyvendintas.

„Nemanau, kad Europai bus sudėtinga tą padaryti, kadangi rinka yra tapusi visiškai pasaulinė, išskyrus tam tikrus didesnius sandorius. Tiesa, nežinau, kaip tai bus įgyvendinta, kadangi ES neturi vieningos dujų rinkos ir tai trukdo tokiems įsipareigojimams išsipildyti. Šis klausimas šiek tiek pakibęs ore“, – teigė ekspertas.

Anot jo, šis įsipareigojimas gali padėti Europos šalims efektyviau atsijungti nuo rusiškų gamtinių dujų bei naftos, tačiau tam reikia toliau griežtinti sankcijas Rusijai, nes ji toliau sėkmingai konkuruoja rinkoje dėl mažesnių kainų.

„Bendrai paėmus, JAV bando didinti savo eksporto pajamas, o tai ilgainiui turėtų padėti Europai mažinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos, tačiau norint tą pasiekti, šaliai agresorei turi būti taikomos didesnės sankcijos. Europa yra didžiausia Rusijos išteklių pirkėja ir jei sankcijos negriežtės, manau, kad vanduo toliau tekės ten, kur mažiausias pasipriešinimas ir mažiausios kainos“, – aiškino Ž. Mauricas.

K. Vasiliauskas savo ruožtu teigia, jog ES jau dabar nuosekliai mažina savo priklausomybę nuo rusiškų išteklių, o įsipareigojimas nupirkti daugiau nei pusę trilijono eurų vertės išteklių iš JAV to proceso nepaspartins.

„ES neturi daug gamtinių energijos išteklių ir bet kuriuo atveju būtų pirkusi iš JAV. Bendrija nuo rusiškų gamtinių išteklių jau kurį laiką atsitraukinėja ir tai daro sparčiai, o JAV kartu su Norvegija buvo pagrindiniai žaidėjai, kurie užpildė susidariusį vakuumą. Tikėtina, kad JAV importo dalis didės, o Rusijos mažės, tačiau nemanau, kad tai įvyks dėl šio įsipareigojimo“,  – teigė K. Vasiliauskas.

ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas ir ES vadovė Ursula von der Leyen sekmadienį susitiko Škotijoje, lemiamoms deryboms dėl transatlantinės prekybos, kur su išimtimis bei įsipareigojimais buvo sutarta dėl 15 proc. muito eksportui iš Europos.