ES bus privaloma atskirai rinkti tekstilės atliekas, numatomas maisto atliekų mažinimas: pokyčiai palies ir Lietuvos namų ūkius

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad tik 11 ES šalių turi nusimačiusios reguliavimus dėl tekstilės atliekų surinkimo, o numatomi pokyčiai atneš ir ekonominę naudą valstybėms.

„Bus privalomai išplėsta gamintojo atsakomybė, nuo šiol gamintojai bus atsakingi už savo gaminamą tekstilės gaminį iki pat jo gyvavimo pabaigos. Gamintojas turės prisidėti prie tekstilės surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, panašiai ką turime su elektronikos atliekomis, jau galiojantį įstatymą“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.

„Pasiūlymas nustatys, kad pirmiausia tekstilė būtų surūšiuojama pakartotiniam naudojimui. Antra, ko negalima bus panaudoti pakartotinai, kad būtų surūšiuojama perdirbimui ir manau, kad tai atvers dideles ir verslo galimybes, pirmiausia naudotų rūbų rinkai“, – pažymėjo jis.

EK narys aiškino, kad šiuo metu vos 1 proc. tekstilės atliekų yra perdirbamos, 19 proc. – panaudojamos antrinėje rinkose, o beveik visos likusios yra sudeginamos arba iškeliauja į sąvartynus. Nors, anot jo, dalis atliekų yra eksportuojamos į Afriką, tačiau absoliuti dauguma jų tiesiog išmetamos.

„Manau, kad tai (EK siūlymai – ELTA) turės pozityvų ir ekonominį kampą, nes skaičiuojame, kad 1 tūkst. tonų tekstilės atliekų ar žaliavos antrinėje rinkoje sukuria per 20 papildomų darbo vietų. Tai ne tik pardavimas, tai yra ir rūšiavimas tekstilės atliekų ir panašūs dalykai“, – sakė eurokomisaras.

Galimas atskiras konteineris tekstilės atliekoms

V. Sinkevičius taip pat tikino, kad tekstilės atliekos galėtų būti surenkamos į atskiros konteinerius. Taip pat, jo teigimu, parduotuvės pačios gali įgyvendinti tokio pobūdžio atliekų surinkimą.

„Dažnos parduotuvės jau tą pradėjo daryti, jos žinojo, kad tas mūsų reguliavimas bus. Turime labai žymius brendus, kurie daro tekstilės surinkimą pakartotiniam naudojimui. Dabar yra netgi yra gerai žinomų parduotuvių, kurios atidaro antrinio naudojimo parduotuves“, – teigė EK narys.

„Akivaizdu, kad dar net nepriėmus reguliavimo, jau jis turi pakankamai didelį poveikį“, – tvirtino jis.

EK taip pat numato maisto atliekų mažinimą iki 2030 m.

EK taip pat išsikėlė tikslą, kad iki 2030 m. 10 proc. būtų sumažintos maisto atliekos gamybos procese. Taip pat iki tų pačių metų numatoma 30 proc. sumažinti tokių atliekų namų ūkiuose ir restoranuose.

V. Sinkevičius aiškino, kad gamybos procese tikslas yra mažesnis, nes jame atliekų yra daug mažiau, o didžiausia dalis susidaro iš namų ūkių ir restoranų. Taip pat jis pažymėjo, kad EK siūlo teisės aktais apibrėžti labai aiškius reikalavimus ES šalims šiose srityje.

„Šalys privalės įgyvendinti nacionalines maisto atliekų prevencijos programas. Pagal tas programas, priklausant nuo šalies narės, kokie geriausi būdai, kaip šalys mažins maisto atliekas. Pirmiausia Komisija siūlo siekti ir skatinti valstybes nare būti labiau ambicingomis, remti elgesio pokyčius, stiprinti visos maisto vertės grandinės dalyvių ir kitų susijusių veikėjų, pvz. nevyriausybinių organizacijų, finansinių įstaigų, bendradarbiavimą“, – tikino eurokomisaras.

„Taip pat, norint sumažinti maisto švaistymą vartotojų lygiu reikia nuolatinių vartotojų kampanijų ir elgesio pokyčių, maisto švaistymo prevencijos integravimo į mokyklų programas ir daugelis valstybių narių jau dabar eina tuo keliu, kad lengvina maisto aukojimą, taikydamos teisines priemones ir fiskalines paskatas, jog padėtų užtikrinti maisto pertekliaus persiskirstymą tiems, kurie to reikalauja“, – aiškino EK narys.

Lietuviai pagal išmetamų maisto atliekų kiekį viršija ES vidurkį

Eurokomisaras nurodė, kad Lietuvoje iš 60 verslo maitinimo įstaigų, vos 5 bendradarbiauja su „Maisto banku“ ar kitomis labdaros institucijomis ir tai parodo, jog problema yra opi. Taip pat, pasak jo, lietuvis per metus išmeta daugiau maisto atliekų, negu vidutinis europietis.

„Lietuvos statistika, žiūrint į maisto švaistymą skirtingose maisto grandinės dalyse, tai 61 proc. yra namų ūkiai. Jeigu pasižiūrėtume per piniginę pusę, tai 4 asmenų šeima galėtų sutaupyti iki 400 eurų per metus, jeigu vadovautųsi nauju Komisijos siūlymu dėl maisto švaistymo“, – tvirtino V. Sinkevičius.

„Vidutinis europietis išmeta apie 131 kilogramą maisto atliekų kasmet, Lietuvoje ta statistika taip pat yra didelė, netgi viršijanti ES vidurkį. Lietuvoje išmetame beveik 400 tūkst. tonų maisto produktų per metus ir vienam gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kilogramas išvaistyto maisto. Daugiausia, net 86 kilogramai to kiekio išmetama namuose“, – akcentavo jis.