Erkės pabudo: gydytoja prabilo apie dažniausias žmonių klaidas pastebėjus įsisiurbusią erkę

Erkių sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra pasiekia bent septynis laipsnius šilumos, o baigiasi vėlyvą rudenį. Erkės įsisiurbia nepastebimai, todėl laiku jos neaptikus galima susidurti su rimtomis ligomis. Ką reikėtų daryti pastebėjus erkę ant kūno ir kokios prevencinės priemonės gali efektyviai apsaugoti nuo jų pernešamų ligų?

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ apie prasidėjusi erkių sezoną pasakojo ilgametę patirtį turinti laboratorinės medicinos gydytoja, medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė Eglė Marciuškienė.

Anot žinomos gydytojos, žmonės neretai pamiršta, jog erkės gali būti pavojingos mūsų sveikatai.

,,Erkės – voragyviai, turintys keturias poras kojų ir neturintys antenų. Jos nešokinėja, o šliaužioja ir ieško vietos, kur galėtų įsisiurbti. Svarbu nepamiršti, jog erkės ne tik siurbia žmogaus kraują, tačiau ir perneša įvairias ligas“, – kalbėjo gydytoja.

Anot E. Marciuškienės, erkės labai švelniai ropinėja žmogaus odos paviršiumi, todėl skirtingai nei kiti gyvūnai, moka įkasti žmogui nesukeliant skausmo, o jų suleidžiamas skystis į žmogaus organizmą yra pripildytas įvairiomis medžiagomis.

,,Įsisiurbusios erkės po oda įkiša galvą ir suleidžia į žmogaus organizmą įvairių medžiagų kokteilį. Vienos tokių medžiagų – skystinančios kraują, kitos – nuskausminamojo poveikio. Taip pat, vertėtų nepamiršti, jog erkių įkandimas dažniausiai yra nejuntamas, todėl po buvimo gamtoje reikėtų profilaktiškai pasitikrinti, ar erkė niekur neįsisiurbė“, – pasakojo laboratorinės medicinos gydytoja.

Pasak diagnostikos centro „Antėja“ gydytojos E. Marciuškienės, erkių pernešamų ligų spektras yra labai platus, tačiau Lietuvoje dažniausiai fiksuojamos dvi jų sukeliamos ligos.

,,Erkės perneša daugiau nei 20 skirtingų ligų, o kai kurie mokslininkai yra nustatę, kad erkių organizme gyvena iki 100 ligų sukėlėjų. Europoje plačiai paplitusios tokios erkių sukeliamos ligos kaip anaplazmozė, erichiozė, tuliaremija, tačiau Lietuvoje žmonės dažniausiai skundžiasi Laimo liga ir erkiniu encefalitu“, – apie erkių platinamas ligas pasakojo specialistė.

Laimo liga žmogus gali užsikrėsti, jei erkė buvo įsisiurbusi daugiau nei parą laiko. Tačiau, anot specialistės, tam tikromis erkių platinamomis ligomis, priešingai nei Laimo liga, galima užsikrėsti vos tik erkei įkandus.

,,Erkinio encefalito sukėlėjas yra randamas erkių seilių liaukose, todėl erkiniu encefalitu galima užsikrėsti vos tik erkei įsisiurbus. Taigi, labai svarbu pastebėjus erkę ant odos ar drabužių ją nedelsiant pašalinti“, – pasakojo gydytoja.

Norėdami pašalinti erkę nuo kūno, dažniausiai informacijos, kaip tą padaryti, žmonės ieško internete. Gydytoja E. Marciuškienė įspėja, kad ne visi internete randami erkių šalinimo būdai yra efektyvūs, o kai kurie gali ir pabloginti situaciją.

,,Jeigu ant kūno pastebėjote įsisiurbusią erkę, jokiu būdu ant jos nepilkite aliejaus, acto, spirito ar kitų skysčių, kadangi erkės kurį laiką skysčiuose nežūva. Tačiau, jeigu pastaroji vis dėl to žūsta ir yra užkrėsta, tikimybė žmogui užsikrėsti jos platinamomis ligomis padidėja. Efektyviausias erkės šalinimo būdas – jos ištraukimas. Nors manoma, kad erkę reikėtų ištraukti tik sukant pagal laikrodžio rodyklę, visiškai nesvarbu, į kurią pusę ji yra sukama. Svarbiausia erkę suimti kuo arčiau odos ir pasistengti, jog jos galva ten neliktų. Jei vis dėl to nepavyko pilnai pašalinti erkės – nepergyvenkite. Po kurio laiko ji iš jūsų odos pasišalins pati kaip pašinas“, – patarimais dalinosi gydytoja E. Marciuškienė.

Dažnai pašalinus erkę nuo kūno žmonės nežino, ką su ja reikėtų daryti. Puikus sprendimas būtų iš kūno ištrauktas erkes atvežti į laboratoriją ištirti ir sužinoti, ar pastarosios nebuvo užsikrėtusios.

,,Jeigu ištyrus erkę nustatoma, kad ši yra užsikrėtusi erkiniu encefalitu, tikimybė, kad jus ji užkrėtė yra labai didelė. Jeigu į jūsų kūną įsisiurbusi erkė buvo užsikrėtusi Laimo liga, bet ją pašalinote greičiau nei per parą laiko, tikimybė užsikrėsti šia liga yra minimali. Taigi, ištyrus į jus įsisiurbusią erkę ir neradus jokių užkrato požymių, galite būti ramūs, jog pastaroji nepernešė jokios ligos į organizmą“, – pasakojo laboratorinės medicinos gydytoja.

Diagnostikos centro „Antėja“ gydytoja E. Marciuškienės papasakojo, kokie tyrimai yra būtini, jei žmogui įsisiurbė erkė.

,,Visų pirma reikėtų suprasti, jog Laimo liga yra klinikinė diagnozė ir dažniausiai antikūnių tyrimas pacientui atliekamas tik tuo atveju, jei yra neaiški ligos diagnozė. Atlikus Laimo ligos antikūnių tyrimą elaizo metodu yra gaunami tarpiniai rezultatai, todėl dažniausiai jie yra tiriami pakartotinai taikant kitą – ,,Western Blot“ metodą. Atlikus dviejų pakopų tyrimus užtikrinami tikslesni rezultatai. O štai erkinis encefalitas – laboratorinė diagnozė. Įtarus šią ligą, yra būtini imunoglobulino M (IGM) ir imunoglobulino G (GG) tyrimai“, – pasakojo specialistė.

Anot gydytojos, skiepai nuo erkinio encefalito yra puiki prevencinė priemonė norint išvengti šios ligos, tačiau reikėtų nepamiršti, jog norint apsisaugoti nuo erkių sukeliamų ligų vienos vakcinos neužtenka.

,,Nuo erkinio encefalito gali skiepytis tiek suaugusieji, tiek vaikai. Dažniausiai yra reikalingos trys vakcinos, kad susiformuotų tvirtas imunitetas. Suleidus pirmąją vakciną, vertėtų palaukti 1 – 3 mėnesius ir tik tuomet skiepytis antrąjį kartą. Trečioji vakcina suleidžiama po 5 – 12 mėnesių. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad kartais vakcinacija gali būti nesėkminga ir priklausomai nuo žmogaus imuninės sistemos, antikūniai gali nesusiformuoti. Todėl pasiskiepijus rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, kurie parodys, ar organizme yra pakankamai antikūnių prieš erkinį encefalitą“, – pasakojo gydytoja E. Marciuškienė.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!