Epilepsija nėra tik putos iš burnos ir traukuliai

Epilepsija yra lėtinė galvos smegenų liga, kuria Lietuvoje serga daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Pagrindinis ligos skiriamasis bruožas – priepuoliai, kuriuos sukelia stiprios ir sinchronizuotos elektros iškrovos galvos smegenyse.

Anot gydytojo neurologo ir Vilniaus universiteto docento dr. Armino Jasionio, epilepsijos atsiradimo priežasčių yra daugybė, tačiau daugiau nei pusei sergančiųjų ji nėra nustatoma.

„Epilepsija dažnai atsiranda dėl įgimtų ar įgytų struktūrinių smegenų pažeidimų, nustatomų atlikus galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą. Šių pakitimų atsiranda gyvenimo eigoje, persirgus kitomis neurologinėmis ligomis, pavyzdžiui, encefalitu, insultu, patyrus smegenų traumą. Visgi daugiau kaip pusei sergančiųjų konkrečios priežasties, net ir atlikus detalų tyrimą, nenustatoma“, – sako dr. A. Jasionis.

Pasireiškia priepuoliais

Traukuliai – geriausiai žinomas epilepsijos simptomas. Jie yra įvairūs ir priklauso nuo to, kurioje galvos smegenų vietoje kyla iškrova. Kai ji plati ir apima abiejų pusrutulių tinklus, pacientas netenka sąmonės, nukrenta, pradžioje įsitempia, o po to trūkčioja viso kūno raumenys. Svarbu paminėti, kad epilepsijos priepuoliai nebūtinai pasireiškia putomis iš burnos ir traukuliais: ribotos elektrinės iškrovos sukelia subtilesnius priepuolius, kuriems būdingi trūkčiojantys kūno raumenys, kūno ar aplinkos jutimų pokyčiai, trumpi atsijungimai ar nesiorientavimas aplinkoje, nevalingi rankų ar burnos judesiai.

„Epilepsijos priepuoliai trunka trumpai – tik keliolika sekundžių ar kelias minutes, staiga prasideda ir staiga baigiasi ir yra panašūs vienas į kitą. Nors pagrindinis ligos simptomas yra trumpalaikiai priepuoliai, tačiau gali atsirasti ir kitų problemų – pastebėta, kad nerimo, depresijos požymių, elgesio sutrikimų sergant epilepsija pasireiškia žymiai dažniau nei sveikiems ar kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms“, – pasakoja gydytojas neurologas.

Sergant sudėtingesnėmis epilepsijos formomis ir patiriant dažnesnių bei sunkesnių priepuolių, žmones kamuoja psichiatriniai sutrikimai. Neretai jie pacientų gyvenimo kokybę apsunkina labiau nei patys priepuoliai. Siekiant jiems padėti, svarbus tiek tinkamas priepuolių, tiek nerimo ir depresijos gydymas vaistais ar psichoterapija.

Pirmoji pagalba epilepsijos ištiktam žmogui

Dr. A. Jasionis sako, kad pamačius epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų, svarbu tinkamai sureaguoti ir nepraeiti pro šalį – stengtis nepasimesti, stebėti, kad žmogus nesusižalotų, jei reikia, atlaisvinti drabužius, patraukti pavojingus daiktus. Suvaldyti priepuolio nereikia, užgulti ar riboti judesių, kišti kokį nors daiktą į burną – taip pat. Priepuoliai dažniausiai praeina per kelias minutes. Visgi jei priepuolis trunka ilgiau arba kartojasi, o jam pasibaigus žmogus neatsigauna, sunkiai kvėpuoja – geriausia kviesti greitąją medicinos pagalbą.

„Liga nustatoma įvertinus paciento patirtus priepuolius. Pokalbio su sergančiuoju ir priepuolį mačiusiais asmenimis metu išsiaiškinama, ką žmogus jautė prieš ir kas vyko jo metu. Epilepsijai diagnozuoti pakanka dviejų priepuolių, tačiau turi būti atmestos kitos laikinos būklės, galinčios juos sukelti, pavyzdžiui, apsinuodijimas, alkoholio vartojimo nutraukimas, elektrolitų disbalansas“, – pažymi gydytojas neurologas.

Įtariant ligą, atliekama elektroencefalograma (EEG), kuri fiksuoja bioelektrinį smegenų aktyvumą ir nustato epilepsijai būdingų elektros iškrovų egzistavimą. Taip pat MRT – tam, kad atskleistų smegenų struktūrinius pakitimus, kurie lemia šių iškrovų atsiradimą.

Dr. A. Jasionis pažymi, kad aptikus reikšmingų pakitimų EEG ir MRT tyrimuose, gali būti patvirtinama epilepsija, o gydymas pradedamas jau po pirmojo priepuolio. Įtariant konkrečias ligos priežastis, atliekami laboratoriniai kraujo, smegenų skysčio, genetiniai ir medžiagų apykaitos tyrimai. Ruošiant pacientus chirurginiam gydymui, reikalingas ilgalaikis EEG tyrimas – jo metu bioelektrinis smegenų aktyvumas fiksuojamas kelias paras. Esant neaiškiam epilepsiją sukeliančiam židiniui, kartais prireikia labai sudėtingų radiologinių tyrimų – pozitronų emisijos tomografijos (PET) ir vieno fotono emisijos tomografijos (SPECT).

Paskyrus gydymą, dalis pacientų pasveiksta

Anot gydytojo neurologo, gydymo pagrindą sudaro medikamentinis gydymas prieštraukuliniais vaistais. Jų yra keliasdešimt, tačiau kai kurių, pačių naujausių vaistų, Lietuvoje nėra. Medikamentai parenkami atsižvelgus į patiriamų priepuolių tipą ir gretutinius susirgimus. Gydantis vaistais, daugiau nei dviems trečdaliams pacientų priepuoliai išnyksta. Svarbu juos vartoti reguliariai ir nemažinti paskirtų dozių ar savavališkai nenutraukti vartojimo.

„Vaistams atsparios ligos formos gali būti gydomos chirurgiškai – pašalinus epilepsijos iškrovas generuojančią smegenų sritį. Planuojant operaciją, reikalingas detalus ištyrimas ir tikslus židinio nustatymas. Tai yra nepaprastai efektyvus gydymo metodas – priepuoliai išnyksta apie 80 proc. žmonių, kuriems vaistai nepadėjo. Jei tikslaus židinio nustatyti neįmanoma, implantuojamas klajoklio nervo stimuliatorius, kuris, siųsdamas teigiamus elektros impulsus, slopina epilepsijos iškrovų atsiradimą ir taip suretina ir palengvina priepuolius“, – dalijasi neurologas.

Didelės įtakos priepuolių kontrolei ir bendrai savijautai turi ir gyvenimo būdas. Daugumai pacientų juos skatina miego trūkumas, netinkamas dienos režimas, stresas, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimas. Galimi ir specifiniai dirgikliai, todėl svarbu juos žinoti ir jų vengti.