EP pranešėja Ignalinos AE uždarymo finansavimo klausimais: Briuselyje nesupranta Lietuvos realybės

Lietuvai derantis su ES dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimo, svarbių ES pareigūnų vizitas į elektrinę parodė, kad susikalbėjimo dėl to, kaip Bendrija ir Lietuva turėtų pasidalyti finansiniais įsipareigojimais, vis dar nėra. Delegacijų atstovų teigimu, tapo bent jau aišku, dėl ko tiksliau nesutariama, Lietuvai prašant didesnio finansavimo nei siūlo Europos Komisija (EK).

Europos Parlamento (EP) pranešėja Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimo klausimu Rebecca Harms, pirmadienį aplankiusi elektrinę ir įvertinusi uždarymo darbų pažangą, sakė, kad iš Lietuvos galės mokytis kitos šalys.

„Vakar pamačiau, kaip sėkmingai suvaldytas uždarymo procesas. Dėl jo išsakyta daug kritikos, bet visos tarptautinės institucijos pripažįsta, kad jis puikiai valdomas, viskas vyksta skaidriai, profesionaliai, standartai visiškai patenkinti.

Kalbant apie žmones, kurie atlieka uždarymo darbus, noriu pasakyti, kad jūsų darbas labai svarbus. Tie žmonės gerina Baltijos, Lietuvos, Europos saugumą. Kitų šalių gyventojai pasinaudos jūsų profesionalumu ir įgūdžiais, kuriuos išvystėte per elektrinės uždarymo procesą“, - spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo R. Harms.

Europarlamentarė pabrėžė, kad ES vykstant diskusijoms dėl finansavimo elektrinės uždarymui skyrimo, ji stengiasi visus sutelkti prie apskritojo stalo, kol Lietuvos Vyriausybė galutinai išsiaiškins, kokie yra finansavimo poreikiai, kurie yra didesni nei EK siūlomas finansavimas.

„Iš Lietuvos kalbamės su žmonėmis, kurie atsakingi už sėkmingą uždarymo procesą.

Tarp mūsų yra ir EK, ir Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko atstovų. Matome, koks skirtumas tarp tos sumos, kuri atrodo būtina, ir kokia yra skiriama. Tas skirtumas paaiškinamas proceso laikotarpiu: EK numatyta suma numatoma trumpesniam laikui. Tai vakar aiškiai supratome, ir dabar Briuselyje galėsime spręsti apie tai, kodėl yra toks skirtumas“, - teigė R. Harms.

Pasak EP atstovės, jos tikslas - užtikrinti, kad Ignalinos AE uždarymo procesas būtų užtikrintas be jokių pertrūkių dėl to, kad, pavyzdžiui, trūksta finansavimo.

„Tai EK priėmė sprendimą, kad elektrinė turi būti uždaryta, kad būtų padidinta sauga regione. EK paprastai priima sprendimus, susijusius su finansavimu, remdamasi daugiamete finansų programa. Dažnai kyla techninių problemų su biudžetu, jos gana rimtos, bet kai jas palygini su elektrinėje kylančiais poreikiais, jeigu kiltų kokių konfliktų, tikrai bendrausiu su Lietuvos, EK, EPRB atstovais, kad procesas būtų tęsiamas“, - patikino R. Harms.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas konferencijoje pabrėžė, kad tolesniame derybų dėl finansavimo procese EP vaidmuo bus svarbus, o pastarasis ES atstovų vizitas padėjo daug ką išsiaiškinti.

„Tikimės, kad EP pozicija bus paremianti Lietuvos poziciją.

Kalbame apie tam tikrus principus, ne apie kažkokius esminius, tektoninius lūžius. Pasiekta pažanga yra geriausias įrodymas, kad neatidėliotinas uždarymo proceso tęsimas būtinas, o tai reiškia, kad būtinas adekvatus finansavimas. Atskira ES biudžeto eilutė jau yra“, - pažymėjo ministras.

Ministro teigimu, svarbiausi darbai prasidės 2023 metais, kai bus išmontuojami elektrinės reaktoriai. Dėl to bene gyvybiškai svarbu, kad tinkamas finansavimas būtų užtikrintas iki naujos ES finansinės perspektyvos pradžios, ir diskusijos dėl ES biudžeto neužsitęstų pavojingai ilgai.

„Reaktorių išmontavimas bus pats darbų pikas, dėl to reikia užtikrinti finansavimą. Pradėjus šiuos darbus, jų sustabdyti negalima. Dėl to ir siekiame, kad finansavimas būtų didesnis nei pasiūlytas EK.

Derybos dėl finansų visada nebūna lengvos, bet manome, kad turime stiprius argumentus.

Pagal planą, reaktorių išmontavimo darbai turi būti atliekami 2023 metais. Iššūkio esmė, kad nėra konkrečios dokumentacijos, nežinome, ką galime rasti tuose reaktoriuose. Tai precedento pasaulyje neturintis išmontavimas. Pradėjus darbus, procesas turi būti kiek įmanoma trumpesnis laike. Dėl to ir teigiame, kad turi būti iki to laiko užtikrintas finansavimas. Kiti etapai gali palaukti, šis - ne“, - aiškino Ž. Vaičiūnas.

EP narys Bronis Ropė konferencijoje akcentavo tai, kad EK iš Lietuvos dabar tikisi didesnio kofinansavimo nei anksčiau - 20 proc. vietoje ankstesnių 14 proc.

„Tikiuosi, kad pasiūlymas bus parengtas tinkamas, kad elektrinė bus uždaroma tinkamai. Nesutariame, ar finansavimas skiriamas tam pačiam laikotarpiui.

Be to, EK tikisi iš Lietuvos pusės 20 proc. kofinansavimo. Lietuvos įsipareigojimų kofinansavimui nebuvo sutartyje, ji savanoriškai prisiėmė 14 proc. įsipareigojimą, manau, EK šioje vietoje tikrai persistengė. Manau, Lietuvos prisiimtas įsipareigojimas ir taip pakankamas“, - kalbėjo europarlamentaras.

Energetikos ministras taip pat pritarė, kad Lietuvos įsipareigojimas pradžioje buvo 12 proc., po to priimtas įsipareigojimas, kad iki uždarymo, 2038 metų, Lietuva skirs ne mažesnę nei 14 proc. sumą.

„Tad turime tam tikrą filosofinę problemą, kas yra adekvatus EK finansavimas. Lietuva visada laikėsi savo žodžio“, - sakė Ž. Vaičiūnas.

R. Harms teigė, kad, kalbant apie kofinansavimą, Briuselyje vyksta konfrontacija, vyrauja Lietuvos realybės nesupratimas.

„Kai buvo priimtas sprendimas statyti Ignalinos AE, ji, manyta, nebus Lietuvos, ji buvo skirta Tarybų Sąjungai. Sugriuvus Sąjungai, neliko jokių priežasčių ją turėti. Bet labai svarbu suprasti, kad tokiai mažai šaliai kaip Lietuva dabar tenka našta nutraukti jos eksploataciją, kai kitu atveju šią naštą dalytųsi platesnis regionas.

Turime nepamiršti šio argumento, kad EK, ES priėmė sprendimą, kad elektrinė turi būti uždaryta.

Kolegoms Briuselyje taip pat parodysiu, kokios įmonės dirba su eksploatacijos nutraukimu, ir kad naštą turi pasidalyti tos šalys, kurios yra didelės žaidėjos ir gauna iš to naudą. Abejoju, ar 20 proc. pasiūlymas yra tinkamas“, - teigė R. Harms.

ELTA primena, kad pirmadienį R. Harms, Europos Komisijos (EK) Energetikos generalinio direktorato Branduolinės energijos, saugos ir ITER departamento direktorius Massimo Garribba ir ministras Ž. Vaičiūnas lankėsi Ignalinos AE, kur su Lietuvos, EK, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovais nagrinėjo uždarymo darbų pažangą.

ES dar nėra priėmusi sprendimo Ignalinos AE uždarymo finansavimo po 2021-ųjų klausimu, o Lietuva prašo didesnės ES paramos negu siūloma.

Skaičiuojama, kad IAE uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų. 2021-2027 m. elektrinės uždarymui reikės 780 mln. eurų.

Tuo tarpu 2021-2027 m. ES biudžete Europos Komisija Ignalinos AE uždarymui siūlo skirti tik 552 mln. eurų.

Iš viso Ignalinos AE uždarymas kainuos 3,4 milijardo eurų, neskaičiuojant išlaidų, susijusių su nuolatiniu radioaktyvių medžiagų saugojimu.

ELTA