Energetikos ministras: techniniu požiūriu Lietuva sinchronizacijai yra pasirengusi

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva techniškai yra galutinai pasirengusi po 10 dienų vyksiančiai sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais.

„Galime konstatuoti, kad sinchronizacijai yra pasirengta. (…) Techninis pasirengimas yra tikrai užtikrintas“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda dėl sinchronizacijos proceso eigos penktadienį žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.

Kaip teigė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba, G. Nausėda mato poreikį ne tik sklandžiai įvykdyti atsijungimą nuo rusiškų elektros tinklų, bet ir būtinybę ilgalaikėje perspektyvoje didinti energetinės infrastruktūros apsaugą, kuri užtikrintų elektros sistemos stabilumą gyventojams.

„Prezidentas akcentavo ypatingą dėmesį energetinės infrastruktūros atsparumui užtikrinti – akivaizdu, kad reikia ruoštis tikrai ne vienai dienai, ne vienam momentui, tačiau tai yra tęstinis procesas. Čia būtent yra tiek fizinės apsaugos, tiek energetinės infrastruktūros atsparumui didinti būtinos veiklos“, – žurnalistams kalbėjo R. Dilba.

Anot Ž. Vaičiūno, užtikrinant elektros sistemos saugumą, pirmiausia dėmesį reikia skirti kabelių Baltijos jūroje apsaugai.

„Su perdavimo sistemos operatoriumi („Litgrid“ – ELTA) aptarėme visus rizikos variantus. (…) Visiems, netgi juodžiausiems, scenarijams yra pasirengta“, – pabrėžė Ž. Vaičiūnas.

Elektros kainoms įtakos neturės

Pats ministras patikino, jog vykstant sinchronizacijos procesui šalies gyventojai nepatirs nepatogumų, elektros tiekimas taip pat nenutrūks.

„Neperkame elektros nei iš Rusijos, nei iš Baltarusijos jau daugiau nei metai. Iš esmės tai reiškia, kad jokio poveikio neigiamo elektros rinkai tai neturės. (…) Sinchronizacijos įtaka elektros energijos kainoms yra visiškai minimali arba praktiškai nulinė“, – tikino ministras.

„Pasirengimas įvairiems scenarijams yra normalios būsenos, sakykime, kriterijus, ir tai tikrai nėra susiję su sinchronizacijos projekto įgyvendinimu. Puikiai suprantame, kad yra audrų, kitų kataklizmų, dėl kurių gali nutrūkti elektros energijos tiekimas, tai realiai tos grėsmės yra žymiai didesnės rizikos, didesnės žalos“, – teigė ministras.

Įvykus lokaliems elektros energijos sutrikimams, Lietuva, anot ministro, naudotųsi elektros kaupimo įrenginiais, kitais techniniais sprendimais.

„Tikrai nekalbame apie tai, kad gali būti elektros tiekimo sutrikimas gyventojams, toks scenarijus net nesvarstomas ir tikrai yra tiekimo saugumas užtikrintas“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Dabar Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia rusiškoje IPS/UPS sistemoje, vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje. 

BRELL sutartį Lietuva nutrauks vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.

Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.

Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. 

Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.

Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją.

Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.

Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės dar pernai liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nuo vasario nebepratęs dalyvavimo bendroje elektros sistemoje sutarties.