Emigrantai naujų butų neperka, rinką išgelbės Lietuvos gyventojai

Balandį beveik apmirusi būsto rinka ir gegužės mėnesį atrodys labai nykiai, prognozuoja nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Pagal optimistinį scenarijų naujų butų pardavimai į įprastas vėžes, pasak jo, galėtų grįžti kitų metų pradžioje.

Nepanašu, kad būstą Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose šiuo metu ryžtųsi pirkti gausiai į Lietuvą sugrįžę emigrantai.

S. Vagonio nuomone, po poros mėnesių jie vėl iš šalies išvyks, o, atsigavę po karantino, būstą pirks vietos gyventojai – tie, kurie seniai tai planavo, taupė pinigus ir savo ateitį siejo su Lietuva.

Blogiausias metas – jau praeityje

Būsto rinka pamažu išsivaduoja iš karantino gniaužtų. „Žmonės kovo–balandžio mėnesiais, kad ir svajodami pirkti turtą, nelabai drįso tai daryti ir, pripažinkime, nelabai norėjo vykdyti pirkimo procedūras: eiti į apžiūras ir panašiai. Buvo baimė užsikrėsti ir skubėti nebuvo kur“, – Alfa.lt sakė NT ekspertas.

Dabar, pasak S. Vagonio, vienintelis teigiamesnis NT rinkos bruožas tas, kad pirkėjai nėra sukaustyti.

„Nepapirškime, kad kovą ir notarai porą savaičių nevykdė veiklos. Dabar rinkoje yra bent fizinės galimybės pirkti turtą. Tik klausimas, ar, apžiūrėjęs turtą, žmogus bus pajėgus pasiimti paskolą, ar jis turi darbą, ar pajamos leidžia skolintis“, – svarstė jis.

S. Vagonis nedrįso prognozuoti, kaip šios aplinkybės paveiks būsto rinką. Bet, eksperto nuomone, blogiausias metas būsto rinkoje jau praėjo.

„Nieko nėra blogiau rinkoje, kaip yra ekonominės padėties neapibrėžtumas ir žmogaus elgesio neapibrėžtumas. Kai žmogus ne tik nėra tikras dėl savo darbo, pajamų ateities, bet ir negali išeiti iš namų. Tai bent šia prasme rinka atsigauna. O rodikliai, sandorių skaičius tiek balandį, tiek gegužę tikrai bus labai prasti. Birželis ir liepa priklausys nuo to, kaip išeisime iš karantino: ar jis bus pratęstas su švelnesnėmis priemonėmis, ar baigtas. Kaip iš visos šios situacijos vaduosis visa šalis“, – svarstė ekspertas.

„Ober-Haus“ duomenimis, balandžio mėnesį naujų butų parduota labai nedaug, o tų, kurie į rinką įvesti paskelbus karantiną, nepirko beveik niekas. Šiek tiek prekiauta tik senais butais.

„Apibendrintai galima pasakyti, kad skaičiai yra istoriškai žemi. Panašu, kad taip pat bus ir gegužę. Tik tai, kad gegužės duomenis turėsime birželio pradžioje. Bet iš rinkos judėjimo galima spėti, kad duomenys bus gan prastoki“, – prognozavo S. Vagonis.

„Ober-Haus“ duomenimis, kovo mėn. pabaigoje Vilniuje buvo apie 1400 neparduotų butų pastatytuose namuose. Praėjusių metų pabaigoje tokių butų sostinėje buvo apie 1200.

Ekspertas patikslino, kad „Ober-Haus“ skaičiuoja tik tuos butus, kurie yra pastatyti ir kuriuos galima fiziškai apžiūrėti, o nusipirkus iš karto juose apsigyventi ar vykdyti apdailos darbus.

Anksčiau skelbta, kad metų pradžioje planuotų, bet nepradėtų statyti, statomų ir baigtų statyti butų Vilniuje buvo apie 4000.

„Mano supratimu, šis skaičius nelabai ką pasako, nes nepradėtų statybų galima ir nepradėti, tai klausimas, kokia tai pasiūla, jeigu ji neegzistuoja. Rinkos padėtį, įtampą, siekį greičiau parduoti demonstruoja butų skaičius realiai pastatytuose namuose. Tai šis skaičius Vilniuje metų pabaigoje buvo apie 1100–1200 ir dabar nėra dramatiškai išaugęs – tik keliais šimtais didesnis“, – pabrėžė S. Vagonis.

Emigrantai parvyko ir vėl išvyks, butus pirks vietiniai

Naujus butus Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, eksperto nuomone, ir toliau pirks vietos gyventojai – seniai tai planavę, pinigus taupę žmonės, jaunos šeimos. Į Lietuvą per pandemiją gausiais būriais sugrįžę emigrantai, S. Vagonio nuomone, rinkos nepagyvins.

„Vargu ar emigrantas, turėdamas patrauklų darbą užsienyje, pasėdėjęs du mėnesius karantine, nuspręstų likti Lietuvoje. Turbūt jis grįš atgal. Būsto pirkėjai Lietuvoje yra žmonės, kurie ir anksčiau ieškojo būsto. Prieš pusmetį ar prieš metus rado tinkamą variantą ir perka. Galbūt jie netgi buvo įsipareigoję pardavėjams dar iki karantino. Buvo palikę pradinį įnašą ir panašiai. Tikrai labai abejočiau, kad grįžę emigrantai galėtų pagyvinti būsto rinką“, – prisipažino NT ekspertas.

Alfa.lt rašė, kad šiuo metu Lietuvos komerciniai bankai išduoda mažiau būsto paskolų, tačiau anksčiau išduotų garantijų sąlygų nekeičia. Jos keičiamos tik naujai skolintis atėjusiems žmonėms.

Bankuose gaunamų naujų paraiškų dėl būsto finansavimo vidutiniškai sumažėjo per pusę, lyginant su laikotarpiu iki karantino.

Geriausiu atveju į ankstesnį lygį grįš kitąmet

S. Vagonio nuomone, būsto rinkos optimistinis scenarijus remtųsi tuo, kad Lietuva grįš į įprastą gyvenimą, nebus antros pandemijos bangos ir antro karantino.

„Šiuo metu ekonomikos lūkesčiai yra gan optimistiniai. Planuojamas ekonomikos smukimas, bet lygiai toks pats atsigavimas kitąmet. Tai reiškia, kad dauguma tikisi gan greitos krizės pabaigos. Jeigu išsipildytų pesimistinis scenarijus su antra pandemijos, karantino ir krizės banga, visos šios optimistinės prognozės žlugtų, būtų blogai ir būsto rinkai, ir visai ekonomikai. Bet atidėkime šį scenarijų į šalį. Jeigu viskas eisis, kaip planuojama, tai yra naujų viruso židinių nebus, šalis ir Europa grįš į įprastą ritmą, sandorių skaičius, buvęs 2018–2019 m., galėtų grįžti kitų metų pradžioje“, – spėjo „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas S. Vagonis.

„Ober-Haus“ yra stambiausia nekilnojamojo turto paslaugų kompanija Lietuvoje ir Baltijos regione.

Alfa.lt