Svarbiausi 2024-ųjų Lietuvos ekonomikos įvykiai

Paskutinę 2024-ųjų dieną naujienų agentūra ELTA kviečia prisiminti svarbiausius šių metų verslo ir ekonomikos įvykius.

Sausis:

- Panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata restoranams, kavinėms ir kitoms maitinimo paslaugoms, sugrąžintas įprastas 21 proc. tarifas.

- Vilniuje protestavo ūkininkai, reikalavę atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką, panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms (SND), spręsti vadinamąją pieno krizę, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą. Į dalį šių reikalavimų tuometinis Seimas atsižvelgė.

- Pranešta, kad privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „BaltCap“ įmonės yra besikreipusios į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Šarūno Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“ ir pateikė ieškinį dėl pasisavinto 26 mln. eurų vertės finansinio turto.

- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė antrąjį 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje rangos darbų konkursą.

- „Ignitis“ grupės bendrovė „Ignitis renewables“ su partnere laimėjo antrą jūrinio vėjo parko konkursą Estijoje „Liivi 1“.

Vasaris:

- Lenkijos ūkininkai blokavo kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo, norėdami tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.

- Sulaikytas buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis, įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų, kurių bent dalį galėjo pralošti kazino.

- Pranešta, kad Nacionalinio stadiono projektą iš investicijų bendrovės „BaltCap“ perima nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, taip pat, kad stadioną ketinama išplėsti iki 18 tūkst. vietų.

- Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateikė išvadą, kuria konstattavo, jog Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti.

Kovas:

- Siekdami paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“. Ją inicijavo asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.

- Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.

- Vyriausybės sprendimu uždaryti avoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktai su Baltarusija, liko veikti Medininkų ir Šalčininkų punktai.

Balandis:

- „Vičiūnų grupė“ patvirtino Kaliningrade pardavusi fabriką bendrovei „Ocean Group“. Įmonė pardavė Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir septyniose valstybėse esančias logistikos bei prekybos įmones.

- Vilniuje prie Vyriausybės įvyko pirmasis maitinimo sektoriaus atstovų protestas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio. Maitinimo sektoriaus atstovai prašė Vyriausybės šį mokestį sumažinti iki 9 proc. nuo metų pradžioje sugrąžinto įprasto 21 proc. tarifo.

- Vyriausybė pasirašė ketinimų protokolą su Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovais dėl 155 mm kalibro amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje.

- Dokumentus pateikus tik vienam dalyviui, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė, kad antrasis konkursas dėl 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje neįvyko.

Gegužė:

- Vyriausybė pristatė Valstybės gynybos fondo įstatymų paketą. Į pirmąjį variantą įėjo siūlymai metams pratęsti bankų solidarumo įnašą, kelti pelno mokestį ir didinti akcizus tabakui bei alkoholiui, įvesti gynybos dedamąją kuro akcize bei vadinamąjį „saugumo“ įnašą – 10 proc. apmokestinti dalį draudimo sutarčių, naujojo mokesčio netaikant gyvybės ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. –

- Antrajai ketverių metų kadencijai Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu perrinktas Vidmantas Janulevičius, nurungęs nekilnojamojo turto (NT) plėtotojos „Eika“ valdybos pirmininką Robertą Dargį.

- Lietuvoje darbą pradėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija, kurios vadovas Borja Gracia teigė, jog, augant išlaidoms ir iki 2030-ųjų dirbančiųjų šalyje turint sumažėti nuo 1,8 iki 1,3 mln., Lietuvai būtina įgyvendinti pensijų sistemos reformą.

Birželis:

- Įsigaliojo draudimas į Lietuvą įvežti daugiau kaip 2,8 tūkst. 24 grupėms priklausančius rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktų. Į sąrašą įeina gyvi gyvūnai, mėsa ir jos subproduktai, žuvys, pienas ir jo produktai, augalai, daržovės, vaisiai, kava ir prieskoniai, grūdai, tabakas ir kiti produktai.

- Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė investicijų sutartį su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl maždaug 260 mln. eurų vertės 155 mm kalibro amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje.

- Vengrų energetikos įmonė „MET Group“ patvirtino ketinanti įsigyti trąšų koncerno „Achemos grupė“ kontrolinį akcijų paketą.

- Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmą kartą nuo 2019 m. sumažino palūkanų normas – 0,25 procentinio punkto iki 3,75 proc.

- Seimas metams pratęsė bankų solidarumo įnašą, kuris gynybos tikslams leis sugeneruoti papildomus 60 mln. eurų.

- Vyriausybė Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) suteikė 6 sklypus, valstybei mainais perleidžiant aukštojo mokslo įstaigos valdomą 340 hektarų teritoriją Radviliškio rajone, kur bus statoma Vokietijos koncerno „Rheinmetall“ karinės amunicijos gamykla.

- Seimas nutarė nuo spalio įsteigti krašto apsaugai finansuoti skirtą Valstybės Gynybos fondą: stambių įmonių pelno mokestį pakeltas 1 proc. iki 16 proc., smulkių bendrovių – nuo 5 iki 6 proc., padidinti akcizai kurui, tabakui, alkoholiui. Visgi nepriimti siūlymai dėl draudimo apmokestinimo.

- Paaiškėjus apie politikės ryšius su teisėsaugos tiriamos finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ akcininke, nacionalinio saugumo reikalavimų pripažinta neatitinkančia Ieva Trinkūnaite bei jos sugyventiniu už finansinius nusikaltimus kalėjusiu Vilhelmu Germanu iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės posto atsistatydino konservatorė Monika Navickienė.

- Seime priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų projektas, draudžiantis įmonėms, netiesiogiai remiančioms Rusijos karą Ukrainoje, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

- Į prestižinį „Michelin“ gidą įtraukiami 34 Lietuvoje įsikūrę restoranai, o dar 4 restoranams „Demo“, „Džiaugsmas“, „Nineteen18“ ir „Pas mus“ skirta po vieną „Michelin“ žvaigždę.

- Seimas įvedė nuo 2026 m. sausio 1 d. galiosiančią 40 tūkst. per metus siekiančią iš Trečiųjų valstybių samdomų užsieniečių kvotą.

- Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kurioje numatyta, kad iki 2050 m. Lietuva taps visiškai energetiškai nepriklausoma valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. Strategijoje numatyta transporto dekarbonizacija, dviejų vėjo parkų Baltijos jūroje statyba, galimybė vystyti naujos kartos branduolinę energetiką.

Liepa:

- Teisėsaugos institucijų tikrinamos finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ akcininkė Ieva Trinkūnaitė apskundė vyriausybinės komisijos sprendimą pripažinti ją neatitinkančia nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų. 

- Vyriausybė Vokietijos koncerno „Rheinmetall“ gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ suteikė neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusą – gamyklą bus galima pradėti statyti be leidimo, jį reikės gauti iki statybų pabaigos.

- Lietuvos bankas (LB) apribojo finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklą ir paskyrė laikinąjį atstovą audito bendrovę „Grant Thornton Baltic“ įstaigos veiklos priežiūrai.

- Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ (PSE) pasirašė sutartį, kuria strateginė elektros perdavimo jungties „Harmony Link“ įrengimas perkeliamas iš jūrinės dalies į sausumą.

- Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nebepratęs sutarties ir 2025-ųjų vasarį pasitrauks iš dalyvavimo IPS/UPS sistemoje arba vadinamojo BRELL žiedo.

- Seimas pusmečiu pavėlino elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) teikimo pradžios datą – numatoma, kad „e-tolling“ startuos 2025 m. liepos 1 d.

- Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu jame dalyvautų tik viena įmonė, iki 5 mln. eurų sumažintas minimalus vystymo mokestis. Lietuva planuoja pastatyti du vėjo parkus, kurie turėtų užtikrinti pusę viso Lietuvos elektros poreikio.

- Taivano Finansų priežiūros komisija (FSC) patvirtino vieno iš šalies valstybinio kapitalo bankų „Bank of Taiwan“ paraišką atidaryti savo filialą Lietuvoje.

- Lietuvoje siautė stipri audra, kuri daugiau nei 160 tūkst. vartotojų paliko be elektros, vertė medžius, draskė pasėlius, stabdė skrydžių, traukinių ir automobilių eismą, dalyje savivaldybių paskelbta ekstremali situacija.

- Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) išbraukė Rusijos kapitalo grupei „EuroChem“ priklausančią Kėdainių fosforo trąšų gamintoją „Lifosą“ iš sankcionuojamų įmonių sąrašo, į kurį bendrovė buvo įtraukta 2022 metų liepos 20 d.

Rugpjūtis:

- Pranešta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) elektrinių automobilių milžinės „Tesla“ Europoje valdoma įmonė įsteigė bendrovę Lietuvoje „Tesla Lithuania“.

- Apie planus Lietuvoje atidaryti atstovybę pranešė vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“, jis skelbė šalyje pradėsiantis darbą su su verslo klientais.

- Paskelbta apie Generalinės prokuratūros kovo mėnesį pradėtą tyrimą, susijusį su sutelktinio finansavimo platforma „Contribee“. Viešojoje erdvėje skelbta, kad buvęs bendrovės direktorius Gediminas Ratkevičius ir akcininkas iš platforma besinaudojančios nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ sąskaitos galėjo pasisavinti daugiau nei 130 tūkst. eurų. Vėliau G. Ratkevičius pranešė parduodantis turimas „Contribee“ akcijas, bet po skandalo iš platformos pasitraukė ne vienas kūrėjas.

- Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros statybų pirmąjį etapą už 125 mln. eurų pradėjo nekilnojamojo turto plėtotoja „Eikos statyba“.

- Atsižvelgusi į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečią kartą pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės Daugiafunkcio komplekso projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas. Projekto vertė sudaro 157,23 mln. eurų.

Rugsėjis:

- Vyriausybės atstovai pasirašė memorandumą su JAV gynybos pramonės milžinė „Northrop Grumman“ dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje. Iki 2026 metų pradžios Kaune veikiančioje Giraitės ginkluotės gamykloje ketinama įrengti kelių dešimčių milijonų eurų vertės vidutinio kalibro 30 mm šaudmenų gamybos liniją.

- Vilniaus oro uoste baigtos naujojo išvykimo terminalo statybos. Terminalas veikti pradės veikti 2025 m. vasario 4 d., o oro uosto atstovai skaičiuoja, kad Vilnius oro uosto keleivių pralaidumas išaugs dvigubai – nuo 1,2 tūkst. iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą. Naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybas atliko bendrovė „Eika“, o visa terminalo statybų ir technologinių sprendimų diegimo kaina siekia per 70 mln. eurų.

- Kandidatu į pirmąjį istorijoje gynybos ir kosmoso komisaro Europos Komisijos (EK) portfelį pirmininkė Ursula von der Leyen paskyrė Lietuvos nominuotą Andrių Kubilių.

- Su Baltarusijos oligarchų bei Aliaksandro Lukašenkos režimo globojamu verslu galimai susijusią spaustuvę „Garsų pasaulis“ Valstybės saugumo departamentas (VSD) pripažino nepatikima įmone. Sutartį su bendrove nutraukė Asmens dokumentų išrašymo centras (ADIC) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Letuviškus pasus laikinai gamins Lenkijos įmonė „Polska Wytwornia Papierow Wartosciowych S.A.“

Spalis:

- Paleistas Valstybės gynybos fondas, į kurį visi šalies gyventojai, verslas ir organizacijos gali savanoriškai aukoti, taip pat išleista pirma gynybos obligacijų emisija, už ją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų.

- Telšiuose buvo įjungtas pirmasis iš trijų „Litgrid“ sinchroninių kompensatorių. Šie įrenginiai leis Lietuvos elektros tinklams atsijungti nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – ir suderinti elektros sistemos dažnį su kontinentinės Europos sinchronine zona. Sinchronizacija planuojama 2025 m. vasario 9 dieną.

- Valstybės energetikos įmonių grupė „Ignitis“, laimėjusi ir pirmąjį aukcioną, paskelbė dalyvausianti antrajame strateginiame vėjo parko Baltijos jūroje konkurse Lietuvoje.

- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) sulaikė finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkę Ievą Trinkūnaitę ir jos sugyventinį Vilhelmą Germaną. Jiems bei kitiems 5 asmenims pareikšti įtarimai dėl pinigų plovimo ir korupcijos. Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių.

- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nusprendė skirti 81 tūkst. eurų baudą strateginio Lietuvos-Lenkijos dujotiekio (GIPL) operatorei „AmberGrid“, reguliuotojo vertinimu, už dujotiekyje sumontuotas sertifikatų neturinčias galimai rusiškas detales.

Lapkritis:

- Valstybės kelių bendrovė „Via Lietuva“ eismui atidarė atnaujintą blogiausios būklės kelio Vilnius-Utena atkarpą nuo Molėtų iki Utenos. Šiame 30 km ilgio ruože intensyvūs kelio tvarkymo darbai vyko nuo kovo vidurio.

- Pakartotinai paskelbtas antrasis 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje aukcionas, kurio laimėtojas turėtų būti žinomas 2025-ųjų vasarą.

- Lietuvos Vyriausybės atstovai pasirašė žemės nuomos ir 155 mm šaudmenų pirkimo sutartis su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“. Planuojama artilerijos šaudmenų gamykla turėtų veiklą pradėti 2026 m. viduryje, joje dirbs 150 asmenų, kurie per metus pagamins dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių. Investicijos į projektą sieks 260 mln. eurų.

- Lietuvos bankas (LB) panaikino „Foxpay“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją „už šiurkščius ir sistemingus teisės aktų pažeidimus“. Anot institucijos, bendrovė nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, klientų lėšų apsaugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

- Aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ vadovas Arvydas Paukštys pranešė ketinantis stabdyti 3,5 mlrd. eurų vertės Taivano puslaidininkių lustų gamyklų parko projektą Vilniuje, Liepkalnyje. Verslininkas kaltino šalies biurokratinį aparatą nesugebant laiku padėti spręsti projektui iškilusius iššūkius, didžiausias kurių buvo elektros tiekimo užtikrinimas. Vėliau „Teltonikos“ vadovas paaiškino, kad gamyklų statybos „neužges“, bet užtruks ilgiau nei buvo tikėtasi anksčiau.

Gruodis:

- Seime priimtas 2025 m. valstybės biudžeto projektas. Valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Didžiausią dalį numatoma skirti socialinei apsaugai – daugiau nei 6,721 mlrd. eurų, švietimui – beveik 3,416 mlrd. eurų, gynybai – beveik 2,617 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP.

- Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“  Vilniuje atidarė atstovybę, tačiau paskelbė, kad tiesioginių banko paslaugų Lietuvos gyventojams neteiks, pirmiausiai svarsto apie darbą su verslo klientais.

- SEB grupė paskelbė konsoliduojanti savo veiklą Baltijos šalyse ir sujungianti tris regione veikiančius bankus į vieną juridinį asmenį. Sujungto juridinio asmens būstinė bus Estijoje, o filialai bus Latvijoje ir Lietuvoje. Pasak SEB Lietuvoje vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, sprendimas dėl naujo jungtinio banko būstinės vietos buvo priimtas įvertinus Baltijos šalių verslo ir reguliacinės aplinkos nuspėjamumą.

- Energetinės nepriklausomybės simbolis – suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas „Independence“ – oficialiai tapo Lietuvos nuosavybe. Terminalo operatorė valstybės valdoma „KN Energies“ saugyklą už beveik 140 mln. eurų oficialiai išpirko iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“.

- Lietuvos valstybinei energetikos grupei „EPSO-G“ ir Finansų ministerijos valdoma „Giraitės ginkluotės gamykla“ su Vokietijos karinės pramonės koncernu „Rheinmetall“ pasirašė sutartį, pagal kurią bus steigiama bendra įmonė, skirta 155 mm kalibro amunicijos gamyklos Radviliškio rajone statyboms.