Elektriniai paspirtukai užsidega vis dažniau, gali supleškinti ir kaimynų namus – kaip apsisaugoti?

Elektrinius paspirtukus ar dviračius šiandien turi kone kiekviena šeima. Tačiau kartu su jų populiarumu auga ir pavojai – vien per 2024 metus Lietuvoje fiksuota daugiau nei 20 gaisrų, kilusių dėl užsidegusių kraunamų baterijų. Ekspertai įspėja, jog senstant el. paspirtukuose naudojamoms ličio jonų baterijoms, didėja jų nestabilumas, o kartu ir rizika užsidegti įkrovimo metu. Kaip apsaugoti savo turtą ir išvengti gaisro pavojaus?

Draudimo bendrovės BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius pasakoja, kad Lietuvoje el. paspirtukai sparčiai išpopuliarėjo maždaug 2017–2018 m. Dalis žmonių vis dar naudoja pačius pirmuosius įsigytus įrenginius, o tai gali didinti gaisro riziką.

„Laikui bėgant ličio jonų baterijos natūraliai sensta – mažėja jų talpa, keičiasi vidinė cheminė struktūra. Dėl to jos tampa mažiau stabilios ir įkrovimo metu, kyla didesnė perkaitimo, trumpųjų jungimų ir net užsidegimo ar sprogimo rizika“, – teigia M. Ratkevičius. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas sako, kad ličio jonų baterijos ne tik neretai tampa gaisro priežastimi, bet sukelia sunkumų, siekiant jas užgesinti, dėl to gaisras gali išplisti ir į kaimynų būstus.

„Ličio jonų baterijos dega labai intensyviai, o dėl didelio slėgio sproginėja baterijų celės. Jas ypač sudėtinga užgesinti, nes dažniausiai būna integruotos prietaiso viduje ir apsaugotos nuo išorės poveikio, o tai trukdo efektyviai tiekti gesinimo medžiagas į degančios baterijos vidų“, – tvirtina priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas.

Užsidegęs paspirtukas – dažna gaisro namuose priežastis

Draudimo bendrovės BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius sako, kad teko fiksuoti ne vieną įvykį, kuomet pagrindine gaisro priežastimi tapo įkraunami elektriniai paspirtukai ar dviračiai.

„Laimei šie konkretūs įvykiai nesukėlė didelės žalos – jų metu namuose buvo žmonės, kurie laiku pastebėjo įsiplieskusią ugnį, tačiau ji spėjo apgadinti grindis, aprūko kambariai. Visgi ne visi tokie scenarijai baigiasi laimingai – Lietuvoje neseniai fiksuotas atvejis, kuomet dėl el. paspirtuko įkrovimo sudegė ne tik jo savininkų butas, bet ir nukentėjo šalia esantys būstai“, – sako M. Ratkevičius.

Pasak jo, išvengti didelių nuostolių, gali padėti būsto draudimas: „Būsto draudimas – tai finansinė apsauga, įvykus bet kokiai nelaimei. Pavyzdžiui, apdraudus būstą ir įvykus gaisrui dėl elektrinio prietaiso įkrovimo, atlyginame žalą. Nors tokiems atvejams dažniausiai užtenka bazinės draudimo apsaugos, kuri apima ugnies ar gaisro įvykius, apie rizikas verta papildomai pasikonsultuoti su draudimo specialistu, tuo pačiu pasidomėti ir civilinės atsakomybės draudimu, nes iš praktinių gaisro pavyzdžių dažnai gaisro metu yra padaroma žala ir kaimynams.“

Svarbu stebėti baterijos išvaizdą

Pasak priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko, apie gresiančią nelaimę gali įspėti įkraunamos baterijos išvaizda, todėl svarbiausia nepalikti įkraunamų el. prietaisų be priežiūros.

„Išsipūtusi baterija, matomi mechaniniai pažeidimai, pavyzdžiui, pažeistas korpusas ar įvairios deformacijos, stiprus įkaitimas, matomas kibirkščiavimas – pagrindiniai požymiai, nurodantys, kad baterija gali užsidegti. Taip pat svarbu jokiu būdu nenaudoti prietaisų, jeigu baterija yra pažeista, praradusi pradinę formą (išsipūtusi), įkraunant stipriai kaista, skleidžia specifinį degėsių ar plastiko kvapą. Pastebėjus šiuos požymius  nedelsdami atitraukite prietaisą nuo degių medžiagų ir padėkite jį ant nedegaus paviršiaus. Jei įmanoma, išimkite akumuliatorių ir padėkite jį lauke“, – aiškina A. Gudžiauskas. 

Jis priduria, kad šnypštimo garsai ar pastebimi balti dūmai byloja apie netrukus pasirodysiančią liepsną, todėl būtina imtis saugumo priemonių. 

„Jei pastebėjote šiuos požymius įkraunamame prietaise, tikėtina, kad net ir atjungus jį iš elektros tinklo, prasidėjęs procesas nesustos. Tokiu atveju geriausia atitraukti prietaisą nuo šalia esančių degių medžiagų“, – tvirtina A. Gudžiauskas. 

Kaip apsisaugoti?

Siekiant išvengti gaisro, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas pataria laikytis visų saugumo reikalavimų. 

„Ypatingai svarbu baterijas įkrauti tinkamais ir tvarkingais įkrovikliais, laikytis gamintojo nustatyto įkrovimo režimo, nepalikti krautis per naktį. Įkraunant elektrinius prietaisus būtina pasirūpinti, kad arti nebūtų degių daiktų ir medžiagų. Jei liepsna jau pasirodė, gaisro padarinius galėtų sumažinti ant prietaiso užmestas nedegus audeklas arba gesinimas specialiu gesintuvu. Svarbiausia prieš gesinant įrenginį atjungti nuo elektros tinklo“, – akcentuoja A. Gudžiauskas. 

Jam pritaria ir draudimo bendrovės BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas pridurdamas, kad svarbu pasirūpinti ne tik įkrovimo procesu, bet ir pačia baterija. 

„Rekomenduojama neliesti akumuliatoriaus iš karto po naudojimo – svarbu leisti jam atvėsti. Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti bateriją – saugokite ją nuo smūgių, drėgmės ar mechaninių pažeidimų. Jei pastebite, kad baterija išsipūtė, pradėjo skleisti kvapą ar įkaista be priežasties, jokiu būdu jos nebenaudokite“, – pasakoja M. Ratkevičius.