Elektrėnų pašonėje esančios baldinių kaiščių gamintojos vadovas A. Jonaitis: „Svarbiausia pripažinti klaidas ir imtis veiksmų jas taisant“

Elektrėnų savivaldybėje, visai šalia Vievio, jau daugiau kaip 20 metų veikia baldų ir medienos pramonei puikiai žinoma kaiščių ir lazdelių gamintoja „Apvalūs medžio gaminiai“. Bendrovės produktai užima svarią rinkos dalį ir keliauja į 30 skirtingų šalių. Įmonei vadovaujantis Arnoldas Jonaitis pasakoja, kokie žingsniai lemia sėkmę versle.

Jūsų gaminami produktai – labai specifiniai. Kaip randate jiems pirkėjų? Ir kas apskritai yra jūsų klientai?

Pagrindinis mūsų produktas – baldiniai kaiščiai, skirti baldų dalims sujungti tarpusavyje. Baldų rastumėm kiekvieno namuose, greičiausiai daugeliui teko taip pat ir pirkti bei surinkinėti kokią nors spintą ar komodą. Tad produktas ir specifinis, bet kartu ir labai įprastas, randamas kiekvieno namuose. O įsivaizduokite – kiek pasaulyje baldų gamintojų ir kiek jiems reikia baldinių kaiščių? Tai tiek ir mūsų potencialių klientų ir toks produkto poreikis.

Apvalių lazdelių rinka turi daugiau specifikos. Jas parduodame kaip kotelius teptukų gamintojams, kaip laikiklius žvėrelių pašarui, maisto pramonei – valgomųjų ledų, saldainių koteliams.

Na, o klientų paieška – sudėtingas mūsų pardavėjų darbas. Ir jis nepasibaigia ties pirmu kliento užsakymu: toliau seka nuolatinis ryšio palaikymas, bendravimas, abipusiai palankaus bendradarbiavimo kūrimas. Atrodytų paprasta, bet eksportuojame į 30 skirtingų šalių ir nuolat susiduriame su iššūkiais: kultūriniais skirtumais, skirtingais dokumentacijos ir kokybės reikalavimais.

30 skirtingų eksporto šalių atrodo įspūdingai. Kaip jūs to pasiekėte?

Dabar pozicionuojame save kaip antrus pasaulyje baldinių kaiščių gamintojus, nes kiekiais lenkiame beveik visus konkurentus. Prie to ėjome ilgus savo veiklos metus ir tebeeiname. Padeda parodos, kuriose parodome ne tik save, bet ir kitas grupės, kuriai priklausome, įmones. Įmonių šeimoje turime dar dvi baldų pramonės bendroves: „Užmojai su garantijomis“ užsiima apvalios beržo medienos pjovimu ir ruošinių baldams gamyba, „Universalūs medžio produktai“ – baldų ir atskirų baldinių komponentų gamintojai. Taigi bendrai esame tikrai dideli ir galime pasiūlyti įvairų paslaugų ir produkcijos spektrą. Šis faktas prideda „svorio“ derantis su klientais.

Vadovaujate bendrovei praktiškai nuo įsteigimo – daugiau kaip 20 metų. Ar galima teigti, kad sėkmė priklauso nuo jūsų sprendimų?

Ir taip, ir ne. Vieno atsakymo nėra. Vadovas vienas pats nieko nepadarytų: tiesiog neįmanoma turėti tiek žinių ir kompetencijų, kiek jų reikia bendrovei valdyti. Tačiau vadovo pareiga – pritraukti, suburti ir išlaikyti komandą, kuri tų kompetencijų turėtų pakankamai, įvertinti žmonių galimybes ir paskatinti savarankiškai priiminėti sprendimus. Kur reikia ir įmanoma – padėti, kur trūksta žinių – sudaryti sąlygas mokymuisi, kur per sunku – ieškoti optimizavimo sprendimų. Trumpai tariant – sudaryti sąlygas žmonėms, savo sričių profesionalams, dirbti ir tobulėti dirbant. Būdais kaip tą padaryti – intensyviai domiuosi ir juos taikau praktikoje, tad šioje vietoje drįstu sakyti, kad mano indėlis į sėkmę yra padarytas.

Išduokite bent kelis principus, kuriais remiatės vadovaudamas daugiau nei 100 darbuotojų?

Visų pirma nėra taip, kad tiesiogiai vadovauju visiems darbuotojams. Tačiau nesu tik ofise sėdintis vadovas: kasdien užsuku į gamybą, apeinu visus įrengimus, pasisveikinu su žmonėmis. Darbuotojai žino: mano durys jiems visada atviros ir jie tuo naudojasi – kai yra problemų gamyboje, kurių nebeišsprendžia gamyboje dirbantys vadovai, sulaukiu svečių. Ir tuo labai džiaugiuosi – man patinka jausti pulsą, žinoti, kuo gyvena darbuotojai, kas jiems skauda ir kas džiugina. Gal tai ir yra vienas iš principų?

Dar artimesnis santykis su administracijos darbuotojais. Mūsų ofise nedaug – 11 žmonių. Čia turime savo tradicijas, įpročius, veikiame kaip komanda. Įvairias neformalias veiklas labai skatinu – žinau, kad tai turi įtakos ir darbinei veiklai. Tai čia dar vienas būdas užkurti žmones siekti rezultatų.

Ir pagrindinis dalykas, kuriuo visada vadovaujuosi, yra teisingumas. Man atrodo, kad vadovas iš principo turi būti griežtas – juk jo atsakomybė yra įmonės rezultatai, o nuo jų priklauso ir darbuotojų gerovė, tad čia nėra vietos išsisukinėjimams. Tačiau griežti reikalavimai visada turi būti paremti teisingumu. Keliami tikslai turi būti realiai įgyvendinami, turintys aiškias atsakomybių ribas ir terminus. Jei darbuotojas juos supranta, su jais sutinka ir paskui neįgyvendina – mums nepakeliui. Ir atvirkščiai – visada vertinu tuos, kurie turi savo nuomonę, yra drąsūs, laikosi duoto žodžio ir nevengia atsakomybės.

Ar šie principai padeda išvengti darbuotojų kaitos, apie kurią dabar taip dažnai kalbama?

Man nepatinka, kad apie darbuotojų kaitą mąstoma kaip apie tik neigiamą reiškinį. Iš tiesų yra ir kita pusė – tam tikra darbuotojų kaita organizacijai yra „sveika“. Ateina nauji žmonės, su šviežiomis mintimis ir idėjomis, turintys motyvacijos. Visada ypatingai džiaugiuosi išėjusiais ir sugrįžusiais – geriems darbuotojams durų tikrai neužtrenkiame ir visada jų laukiame.

Neigiama pusė – organizacijai brangu įvesti, apmokyti naujoką. Todėl ir siekiame kuo mažesnės kaitos. Negaliu pasigirti, kad atradome sėkmės formulę. Ieškome įvairių sprendimų tiek naujų žmonių apmokymui ir įvedimui, tiek esamų motyvacijai kelti. Siekiame išgirsti darbuotojus – prašome ir skatiname diskutuoti, kelti klausimus. Principas toks, kad visas darbuotojų pastabas svarstome, o jei matome, kad problema prioritetinė – atsižvelgiame ir nedelsiant imamės pokyčių. Tačiau turime ir liūdnų patirčių, kai išgirstame apie problemas per vėlai, nepastebime jų masto ir svarbos. Svarbiausia – pripažinti, kad klydome ir imtis veiksmų tas klaidas taisant.

Kas toliau? Kur įmonė bus, tarkime po 5 metų?

Toliau, žinoma, protinga ir naudinga plėtra. Augimą planuojame kiekvieniems metams. Pernai turėjome 18% didesnius pardavimus, šiemet ketiname dar 10% paaugti. Tam ruošiamės, dėliojamės darbus ir investicijas. Pavyzdžiui, pradėjome sandėlio statybas ir jau vasarą galėsime daugiau gaminti „į priekį“, nes produktus turėsime kur laikyti.