Elektrėnų paplūdimyje nelaimės ištiktuosius prie pontoninio tilto gelbėja tik angelas sargas

Liepos pabaigoje Elektrėnų paplūdimyje prie pontoninės prieplaukos skendo vyras, aplinkui nebuvo gelbėtojų, vyro gyvybę išgelbėjo praeivis. Įvykį stebėję žmonės iškvietė greitąją pagalbą, tačiau ji užtruko apie 15 minučių, nes įvažiavimas į paplūdimį buvo užtvertas poilsiautojų automobiliais. Gel­­bėtojai pasirodė tik tada, kai atvyko greitoji. Jie teigė, jog tiltas nepriklauso jų stebimai teritorijai, nes iš jų pos­to beveik nesimato, kas vyksta ant tilto. Savivaldybė ­teigia, kad ši teritorija visgi priklauso Elektrėnų sporto centrui. Vyras buvo išgelbėtas, jo gyvybei pavojus negresia. Tačiau tokie nesutarimai tarp įstaigų galėjo kainuoti ne vieną gyvybę.

Skenduolio gyvybę išgelbėjo praeivis

Vitalijus su drauge mėgavosi saule ant pontoninio tilto, kai pamatė, jog į vandenį įkrito vaikų kamuolys. Vyras norėjo padėti vaikams ir šoko nuo tilto paimti kamuolio. Papūtus vėjui, kamuolys nuplaukė gilyn į marias, vyras plaukė paskui jį, kol staiga atsisukęs suprato, kad nutolo nuo kranto. Jį apėmė panika, kūną sutraukė mėšlungis, dėl bronchinės astmos jam ėmė trūkti oro, vyras pradėjo skęsti. Iš pradžių ant tilto buvę žmonės pagalvojo, kad žmogus juokauja, tačiau vyrui sušukus „gelbėkite“, jo draugė Aliona suprato, kad jis tikrai nejuokauja ir šaukėsi pagalbos. Pro šalį su šeima ėjęs Arūnas Dzimidavičius šoko į vandenį gelbėti skęstančiojo. Vitalijus jau sunkiai gaudė kvapą. Vyras teigė, kad pro akis pralėkė visas gyvenimas, tačiau pamačius atplaukiantį Arūną, atsirado viltis išgyventi. Arūnas, priplaukęs prie skęstančiojo, liepė jam apsisukti nugara ir plukdė jį link tilto. Tačiau pusiaukelėje jis pavargo, ėmė trūkti oro. Arūno žmona suprato, kad vyras taip pat skęsta, todėl labai susijaudinusi nebežinojo, kur ieškoti pagalbos. Tuo metu, pamatęs, kad abu vyrai pradėjo skęsti, dar vienas jaunuolis šoko nuo tilto jiems padėti. Arūnas su jaunuolio pagalba išgelbėjo Vitalijaus gyvybę. Šis herojus redakcijai liko nežinomas. Žmogaus gelbėjimo operaciją būtų palengvinęs gelbėjimosi ratas, numestas pavargusių vyrų pusėn, tačiau jokio rato prieplaukoje nebuvo. Po įvykio praėjus kelioms dienoms Vitalijus pakomentavo įvykį: „Galvojau, kad tai jau pabaiga, tačiau pamatęs atplaukiantį link manęs vyrą, radau jėgų išsilaikyti dar kelias minutes. Jei ne Arūnas ir nežinomas jaunuo­lis, jūs manęs jau nebekalbintumėte ir rašytumėte straipsnį apie mano mirtį. Jie yra mano angelai sargai, kurie pasirodė pačiu laiku. Manau, kad tai ženklas, jog man dar lemta gyventi ir nuveikti svarbių darbų. Šiems vyrams esu be galo dėkingas už tai, jog esu čia, gyvas, sveikas ir galiu papasakoti šią istoriją jums savo lūpomis.“

Gelbėtojai pasirodė po įvykio

Įvykį stebėję žmonės iškvietė grei­tąją pagalbą, tačiau ji užtruko apie 15 minučių, nes įvažiavimas į paplūdimį buvo užtvertas poilsiautojų automobiliais. Seniūnas Antanas Šalkauskas komentavo, kad niekada nėra gavęs nusiskundimų dėl užstatyto įvažiavimo, jo manymu, grei­toji galėjo važiuoti per pievą. Po žurnalistės replikos, kad suteikiant pirmąją pagalbą, kiekviena sekundė yra svarbi, seniūnas pasiūlė Elektrėnų savivaldybės sporto centrui kreip­tis į Savivaldybės saugaus eismo komisiją, kuri nuspręs, kokie kelio ženklai reikalingi paplūdimyje.
Atvykus greitajai pagalbai, prisistatė ir paplūdimio gelbėtojai. Paklausti, kodėl neatėjo gelbėti skęstančio žmogaus, atsakė, kad tiltas nepriklauso jų stebimai zonai. Jie teigė, jog iš jų posto nesimato ir nesigirdi, kas vyksta ant tilto. Tą dieną dirbęs gelbėtojas Šarūnas situaciją plačiau komentuo­ti atsisakė. Tačiau įvykio metu ten poilsiavęs gelbėtojas Edvinas Baradulinas komentavo, kad jų zona vandenyje pažymėta plūdurais, o nuo tilto šokinėti išvis draudžiama. Pamatyti, kas vyksta vandenyje prie tilto, tiesiog fiziškai neįmanoma, nes jis per toli.

Nepaiso draudimų

Tiek gelbėtojai, tiek skendęs vyras pasakojo, kad ant tilto šokinėja daugybė žmonių, ypač vaikų. Nors ant tilto kabo lentelė, aiškiai draudžianti nardyti ir šokinėti, bet vieni draudimo nepaiso, kiti gali ir netyčia į vandenį įkristi. Prie tilto yra pastatytas stulpas gelbėjimo ratui pakabinti, bet gelbėjimo rato nėra. Ant pontoninio tilto yra įrengtos kameros, bet kokia iš jų nau­da, kai žmogus skęsta. Arčiau tilto neseniai įsikūręs vandenlenčių parkas gelbėtojo taip pat neturi, tačiau šią pareigą atlieka parko darbuotojai, iš jų pozicijos taip pat nesimato, kas vyksta ant pontoninio tilto. Gelbėtojas E. Baradulinas komentuoja, kad savivaldybė turėtų įrengti dar vieną gelbėtojų postą arčiau tilto. Paplūdimio lankytojai, ypač vaikai, nepaiso draudimų ir kelia sau pavojų. Vitalijui pavyko išsigelbėti dėl narsaus praeivio, tačiau kitą kartą gali nepasisekti, nes gelbėtojai šioje situacijoje yra bejėgiai, jie iš savo posto nemato tilto, nutolusio nuo pagrindinio paplūdimio.

Neaišku, kas atsakingas

Susisiekus su savivaldybės administracijos direktoriumi Virgilijumi Prusku ir papasakojus įvykusią situaciją, jis stebėjosi ir tvirtino pirmą kartą išgirdęs, kad prie pontoninės prieplaukos skendo žmogus. Direktorius teigė: „Jei­gu tai tikrai tiesa, aš būtinai susisieksiu su Sporto centru, kuris yra atsakingas už paplūdimio saugumą. Mes bandysime išspręsti šią problemą.“ Sporto centro vadovas Alfredas Vainauskas komentavo, kad informacija apie skendusį žmogų jam yra žinoma. Kaip ir sakė gelbėtojas, zona, kurioje skendo vyriškis, neįeina į teritoriją, kurią privalo stebėti gelbėtojai. Tačiau, jei gelbėtojai būtų pamatę, kad vyriškis skęsta, be jokios abejonės būtų skubėję gelbėti vyro. Pasak A. Vainausko, jei savivaldybė pontoninio tilto ribą priskirtų Sporto centro priežiūrai, būtų imtasi visų priemonių užtikrinti žmonių saugumui. A. Vainauskas pabrėžė, kad norint išvengti nelaimių, labai svarbu paplūdimyje elgtis atsakingai, paisyti ženklų, kurie žymi, kad negalima nardyti, šokinėti nuo tilto, neplaukti už plūdurų ir pan. Direktorius apgailestavo, kad problemos paplūdimyje atsivėrė tik po įvykio, kuris vos nenusinešė žmogaus gyvybės.

Savivaldybės administracijos direktorius V.Pruskas teigia, kad už žmonių saugumą pontoninės prieplaukos zonoje atsakingas Sporto centras, tačiau Sporto centro vadovas A. Vainauskas sako, kad jiems priklauso paplūdimio riba iki pontoninio tilto, ribą aiškiai žymi plūdurai. Tokie nesutarimai ir ribų nepasidalijimai galėjo kainuoti ne vieno žmogaus gyvybę. Šį kartą tragediją sustabdė praeivių drąsa, tačiau kitos gražios išsigelbėjimo istorijos gali ir nebūti. Šis įvykis turėtų paskatinti savivaldybę surasti bendrą kalbą su Sporto centru ir išsiaiškinti, kas iš tiesų yra atsakingas už žmonių saugumą pontoninės prieplaukos zonoje.

Kai straipsnis jau buvo pa­ruoštas spaudai, gavome Elektrėnų savivaldybės administracijos komentarą:
„Elektrėnų savivaldybės pap­lūdimių ir maudyklų eksploatavimo ir žmonių elgesio vandens telkiniuose taisyklėse ir paplūdimyje pastatytuose informaciniuose stenduose nurodama, kas yra draudžiama, bet dažnai poilsiautojai ignoruoja šiuos reikalavimus. Poilsiautojai turėtų maudytis plūdurais pažymėtoje maudykloje, kurią prižiūri gelbėtojai.
Pontoninė prieplauka yra saugi, atitinka visus reikalavimus, poilsiautojams privaloma laikytis nurodytų reikalavimų, būti sąmoningiems ir pasirūpinti savo saugumu. Šokinėti nuo pontoninės prieplaukos yra draudžiama. Paplūdimio teritorijoje yra iškabinti informaciniai ženklai, įrengtos stebėjimo kameros, kurios filmuoja teritoriją, todėl yra galimybė nustatyti vykdomą neteisėtą veiką. Kadangi pontoninio tilto teritorija nėra maudyklos zona, todėl gelbėtojų posto nenumatoma įrengti. Kiekvienas poilsiautojas privalo laikytis nustatytų taisyklių ir matydamas taisyklių nesilaikantį pilietį jį sudrausminti.“
Išklausę visas nuomones supratome, kad skendimo prie pontoninės prieplaukos atveju padėti galėtų tik toks angelas sargas kaip Arūnas Dzimidavičius. Administracijos direktorius V. Pruskas pažadėjo tik gelbėjimosi ratą prieplaukoje pakabinti dar iki straipsnio publikavimo.