Elektrėnietis Karolis Kasperavičius: joks vaidmuo negali būti svarbesnis už gyvenimą

Iš Elektrėnų kilęs ir čia augęs teatro ir kino aktorius Karolis Kasperavičius sparčiu žingsniu eina į priekį ir visuomenei jau yra atpažįstamas ne tik iš teatro scenos, tačiau ir iš tokių filmų, kaip: „Pelėdų kalnas“, „Pasmerkti. Pajūrio džiazas“ ar jau kultiniu tapusio miniserialo „Černobylis“. Jau gerai žinomas dar tik ketvirtą savo profesionalų sezoną pradėjęs aktorius sako: „Nei teatras, nei kita profesija nėra verta gyvenimo“.

Karolis Kasperavičius save aktoriaus profesijoje išbandė mokykloje, tačiau profesionalo kelią pradėjo studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, antrame kurse. „Dar 11 klasėje į vaidybą pažiūrėjau rimtai ir supratau, kad tai gali būti mano profesija. Mano mama Elvyra Kasperavičienė yra lietuvių kalbos mokytoja, ji yra baigusi ir teatro režisūrą. Baigiau Elektrėnų „Versmės“ gimnaziją, mokykloje mane mokė stipri lietuvių kalbos mokytoja Augutė Liutkevičienė. Lietuvių kalbos mokytoja kartu su toje pačioje mokykloje dirbančia mama mane skatino užsiimti šia veikla, vaidindavau mokyklos renginiuose, dalyvavau skaitovų konkursuose“,- prisimena aktorius. Karolis Kasperavičius sako, kad pabaigęs mokyklą ir pildydamas stojimo į aukštąsias mokyklas dokumentus jau tvirtai žinojo, kokiu keliu nori eiti – nori tapti aktoriumi. Nors paraiškoje buvo užpildęs tik vieną specialybę, Karolis Kasperavičius klaidingai galvojo, kad viskas bus labai lengva, tačiau dabar pats prisipažįsta, kad tik vėliau suprato, kokia tai yra sudėtinga profesija.

Dabar kalbėdamas apie studijų laikus, Karolis Kasperavičius šypsosi: „Kai kiti mano draugai studentavo, linksminosi, aš mokiausi. Prisimenu, kai pirmame kurse visi po vakarėlių miegodavo, o aš keldavausi 6 valandą ryto, nes jau po valandos turėdavau užsiėmimus akademijoje“. Jau pabaigęs akademiją ir pradėjęs savo profesionalią karjerą aktorius neslepia, kad pirmaisiais studijų metais buvo kilusi mintis viską mesti, nes asmeninio laiko jis visiškai neturėjo. „Būdavo taip, kad į akademiją ateini ankstų rytą, o iš jos išeini tik 9–10 valandą vakaro. Tačiau antrame kurse mus mokyti pradėjo Eglė Gabrėnaitė. Su ja ir baigėme akademiją. Tada ji labai paprastai pašnekėjo, paaiškino, kad nereikia nieko sureikšminti, viskas yra normalu. Su ja atradome ryšį, kurį palaikome ir dabar, tada ji mus visus nuramino“,- sako K. Kasperavičius. Pasak jo, E. Gabrėnaitė ir buvo tas žmogus, po kurio padrąsinimo daugiau minčių apie išėjimą iš akademijos ir savo svajonės atsisakymą nekilo. Ne paslaptis, kad nemaža dalis studentų dar akademijoje atsisako savo pasirinkto kelio ir akademiją meta, tačiau elektrėnietis Karolis Kasperavičius mano, kad taip yra todėl, kad studijuoti visi eina iš karto po mokyklos. Karolis mano, kad jaunas žmogus turi išmokti pažinti save, išmokti atsiriboti, tiksliai žinoti, ko jis nori, o tam reikia daugiau laiko. „Aš pats dabar galvoju, kad tada dar nebuvau pasiruošęs pradėti mokytis tokios profesijos. Net ir dabar ne visada pavyksta nuo visko atsiriboti. Bet dabar pradėjau žaisti ledo ritulį, nes treniruotėse aš viską pamirštu ir taip prasivalau nuo nereikalingų minčių“,- sako Karolis Kasperavičius.

Vien šį sezoną Karolis Kasperavičius vaidina penkiose teatro premjerose, dviejose kino premjerose. Tačiau visuomenėje vyrauja stereotipas, kad dauguma dėstytojų savo kursą pasiima vaidinti ir į spektaklius. „Mano kurso vadovė buvo aktorė, ji nebuvo režisierė, todėl mūsų niekur ir negalėjo imti. Tačiau šiame stereotipe yra daug tiesos. Kai kurso vadovas yra režisierius, jis dažnai savo studentus pasikviečia vaidinti į savo spektaklius, ir aš manau, kad tai yra normalu. Visus ketverius metus kursas bendrauja, būna vieni su kitais, atsiranda ryšys, yra normalu, kad vėliau jie kartu nori ir dirbti“,- sako Karolis Kasperavičius. Tačiau, kaip sako pats aktorius, tai nereiškia, kad yra užkertami keliai kitiems aktoriams. Nuolat vyksta peržiūros, kurių metu pasirodyti gali visi norintys aktoriai. „Mūsų profesijoje beveik visi vieni kitus pažįsta, mūsų nėra labai daug, todėl režisierius, kurdamas vaidmenį, dažnai žino, kur ir į ką kreiptis.“
Lietuvos muzikos ir teatro akademiją Karolis Kasperavičius baigė prieš kiek daugiau nei trejus metus, tačiau per tą laiką žiūrovai aktorių matė ne tik teatro scenoje, bet ir kino ekranuose. Karolis Kasperavičius vaidino „Pelėdų kalne“, „Černobilyje“, filme „Žiemos pasaka“, o šį sezoną pasirodė ir filmuo­se „Pasmerkti. Pajūrio džiazas“ ir „Vilniaus Zoo“. Tačiau paklaustas, kas jam pačiam yra artimiau – teat­ras ar kinas – aktorius sako, kad negalėtų išskirti šių dviejų dalykų, nes jie abu yra labai skirtingi. „Kine tavo vaidyba turi išliekamąją vertę, įrašus gali peržiūrėti ir po daugelio metų. Taip pat vaidindamas kine susimąsčiau ir apie didesnę atsakomybę, nes jei suvaidinsiu prastai, visi tai matys visą gyvenimą. O teatre yra nenutrūkstamas procesas. Ten kiekvienas spektaklis yra kaip naujas lapas. Manau, kad teatre tu gali daugiau mokytis, tobulėti. Į pasiruošimą spektakliui yra įdedama labai daug darbo ir laiko. O kinas yra greitesnis procesas, jis lyg aktoriaus profesio­nalumo patikrinimas. Seriale viskas dar kitaip, ten viskas vyksta greičiau. Todėl išskirti, kas man yra artimiau, bent dabar dar negalėčiau“,- sako aktorius. Tačiau kalbėdamas apie teatrą ir kiną, Karolis Kasperavičius įžvelgia didelę Lietuvos aktorystės problemą – Lietuva neturi atskiros kino mokyklos, todėl aktoriai dirbti prieš kameras mokosi per darbo patirtį.

Elektrėnietis tiek teatre, tiek kine kartu vaidina su didžiaisiais scenos vilkais, tačiau Karolis Kasperavičius sako, kad niekada nepajuto diskriminacijos ar nepasitikėjimo dėl savo dar jauno amžiaus. „Kaip tik dabar jaunimo teatre vaidiname spektaklį „Balkonas“. Tai yra didžiausias pastatymas, kuriame esu dalyvavęs teatre. Spektaklyje „Balkonas“ vaidina apie 20 aktorių, jis truks apie 5 valandas. Šiame spektaklyje vaidina tokie žinomi aktoriai, kaip Arūnas Sakalauskas, Dainius Gavenonis, Gediminas Storpirštis ir kiti. Būti šiose repeticijose man yra labai gera. Visi šie žinomi aktoriai yra labai nuoširdūs, jie visada tau atsakys į visus klausimus, net ir nesusijusius su teatru. Bent aš jokios konkurencijos tarp jaunų ir jau gerai visuomenei žinomų aktorių nepastebėjau ir nepastebiu. Jie kaip tik šiltai priima jaunus aktorius, nes kažkada jie patys visa tai praėjo. Aš manau, kad šioje specialybėje nebūtinai turi turėti daug gerų pažįstamų, kad įsilietum į aplinką. Aš pats į teatrą atėjau pažinodamas vos vieną žmogų, kuris dabar net nėra teatre, taip pat iš Elektrėnų kilusį aktorių Darių Petrovskį. Tačiau tai man netrukdė atsidurti ten, kur esu dabar“,- sako aktorius.

Kalbėdamas apie savo ketvirtąjį kaip profesionalaus aktoriaus sezoną Karolis Kasperavičius neslepia, kad tai labai įtemptas ir įvairus laikas, nes vien spalio mėnesį elektrėnietis turėjo 22 spektaklius, iš kurių beveik visi buvo skirtingi. „Viena spektaklio „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ premjera įvyko Kauno kameriniame teatre. Taip pat šį sezoną vaidinu jau minėtame jaunimo teatro spektaklyje „Balkonas“, Kauno kameriniame teatre „Momo“ ir dar spektaklyje pagal „Apvaliojo stalo riterius“. Taip pat vaidinau filme „Pasmerkti. Pajūrio džiazas“, kuris kino teatruose pasirodė visai neseniai. „Kandide“ vaidinu žmogų, kuris gamina bombas ir jas naudoja žmonių naikinimui. Spektaklyje „Balkonas“ atlieku revoliucionieriaus vaidmenį. Tai yra jautrus vaidmuo, šis personažas išgyvena sunkius periodus, o vėliau pasirenka tragišką likimą. „Momo“ spektaklis yra skirtas vaikams, todėl ir vaidmuo bus skirtas vaikiškai auditorijai. O filme „Pasmerkti. Pajūrio džiazas“ vaidinu milijonierių. Spalio pradžioje dar filmavome trumpametražį filmą „Vilniaus Zoo“ su Vytautu Katkumi. Tai bus filmas apie nieko neveikimą. Taip pat šį sezoną vaidinu dar viename Gildo Aleksos spektaklyje „Zigfrydas“,- apie ketvirtąjį savo sezoną pasakoja aktorius.

Karolis vien šio sezono premjerose vaidina labai skirtingus personažus, todėl paklaustas, kaip pavyksta „išeiti“ iš vaidmens, aktorius sako, kad „visi vaidmenys ir esi tu, o iš savęs išeiti neįmanoma“. Karolis Kasperavičius prisipažįsta, kad jam dar nėra buvę taip, kad vaidintų vaidmenį ir realiame gyvenime nemokėtų nuo jo atsiriboti. „Aišku, kartais tai daro įtaką kalbėsenai, žvilgsniui ar kitiems veiksmams, bet tai net nėra pastebima ir reikšminga, tai yra labai minimalu. Aš manau, kad viskas kartais yra paprasčiau, nei mes patys susikuriame. Ši profesija yra lyg plaukas, kurį nutraukus gali viskas nutrūkti. Juk kiek daug aktorių yra pasitraukusių iš šio pasaulio… Reikia nuolat save sekti ir rūpintis savo psichine sveikata. Mūsų darbe atrasti harmoniją ir stabilumą yra labai sunku. Aš manau, kad žmogus tiesiog negali sau leisti įsijausti į vaidmenį tiek, kad būtų prarastas sveikas protas. Reikia suvokti, kad teatras ar kita profesija nėra verta gyvenimo. Ne paslaptis, kad yra aktorių, kurie čia ir paslysta. Bet reikia suprasti, kad ne čia slypi gyvenimo prasmė.“
Nors pasakyti, kas aktoriui pačiam yra artimiau – teatras ar kinas – negali, savo mėgstamiausią vaidmenį turi. „Man tai yra Gildo Aleksos spektaklis „Otelas“, kuriame vaidinu pagrindinį vaidmenį. Šį spektaklį mes vaidiname keturiese ir jį rodome skirtinguose butuose. Bute spektaklį dažniausiai stebi 14–15 žmonių. Kiekvieną kartą spektaklis išeina skirtingas. Per pirmas premjeras vaidindavome, kad Otelas nusižudo, iššokęs per balkoną. Vieną kartą patys statėme pastolius iki ketvirto aukšto ir tą kartą spektaklį stebėjo mano mama. Žiūrovai apie pastolius nieko nežinojo. Gale spektaklio atsisėdau ant balkono atbrailos ir iššokau. Mama spektaklio metu pradėjo šaukti: „Karoli, ne! Ką darai!“. Bet apie pastolius žinojo mano tėtis, tad jis nuramino mamą. Šį spektaklį dar rodome, bet į jį patekti yra labai sunku“,- sako Karolis

Kasperavičius. Gildo Aleksos spektaklį „Otelas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Karolis Kasperavičius, jau yra pastebėjusi ir „Auksinių scenos kryžių“ komisija. „Labai daug patirties gavau vaidindamas seriale „Černobylis“. Aš tik vėliau suvokiau, kokiame dideliame dalyke dalyvavau. Ten viskas buvo aukščiausio lygio. Filme vaidinau antraplanį vaidmenį, tačiau turėjau galimybę dirbti ir bendrauti su žinomais aktoriais“,- sako Karolis. Anot aktoriaus, Černobylio tema jam nebuvo tolima, nes dar anksčiau buvo peržiūrėjęs visą dokumentiką apie šią tragediją ir tuo labai domėjosi. Seriale elektrėnietis atliko Černobylio elektrinės darbuo­tojo vaidmenį. „Tai nebuvo labai didelis vaidmuo, tačiau vien grimo testavimų turėjau ne vieną. Režisierius asmeniškai pasakojo priešistorę, kalbėjo apie tai, kodėl aš čia, ką aš čia veikiu, davė laiko vienam pabūti erdvėje, kurioje vaidinau, tam, kad geriau įsijausčiau ir pasirinkčiau sau patogius ir patinkančius kampus. Labai didelis dėmesys buvo skiriamas aktoriams, buvo jaučiama, kad aktoriaus profesija yra labai gerbiama. Kai turėjau filmuotis Ignalinos atominėje elektrinėje, mane dieną prieš tai atvežė į Latviją, nes ten buvo arčiausias geras ir komfortabilus viešbutis, kuriame galėčiau pailsėti. Kai važiavau į pirmą filmavimo pamainą, patekau į nedidelę avariją: kol pildžiau deklaracijas, pastebėjau, kad galiu vėluoti. Pa­skambinau komandai, paaiškinau situaciją ir pranešiau apie vėlavimą. Po kelių minučių prie manęs privažiavo automobilis, vairuotojas padėjo susitvarkyti dokumentus, atvežė maisto, gėrimų, nuramino ir nuvežė į filmavimo aikštelę. Apie įvykį žinojo visi, visas kolektyvas sugebėjo taip mane nuteikti, kad eidamas filmuo­tis apie avariją jau buvau pamiršęs. Galiu pasakyti, kad tai buvo aukščiausio lygio profesionalų komanda“,- prisiminimais apie kultinį serialą „Černobylis“ dalinasi aktorius Karolis Kasperavičius.
Sparčiais žingsniais karjeros laiptais kylantis iš Elektrėnų kilęs aktorius Karolis Kasperavičius, paklaustas apie ateitį, sako, kad aktoriaus profesiją yra labai sunku nuspėti ir planuoti. „Aišku, norėčiau save matyti vaidinant didelius vaidmenis, geruose spektakliuose ar filmuose, gerame kolektyve. Tačiau gali būti taip, kad vieną sezoną turi daug darbo, vaidmenų, o kitą sezoną jau gali neturėti nieko. Šioje profesijoje sunku planuoti ne tik profesinę ateitį, bet ir viską. Čia gyveni šia diena. Viskas yra labai gyva ir nenuspėjama. Save norėčiau matyti tiek kine, tiek teatre. Dabar toks laikas, kai bandau atrasti save, suprasti, kas man labiausiai patinka, kas yra artima. Džiaugiuosi, kad gyvenimas man suteikia galimybę save išbandyti visur, nes tokią galimybę gauna ne visi“,- sako aktorius.

Eglė Butkutė

Nuotr. iš asmeninio albumo