Ekstremalūs balandžio orai Pietų Europoje sunaikino didelę dalį vynuogių (vaizdo įrašas)

Balandžio pradžioje į Europą plūstelėję šaltesni orai pridarė nemenkų nuostolių.

Dėl šalnų nukentėjo didžiulis vynuogių derlius, o taip pat ir kiti vaismedžiai. 

Pranešama, kad pietų Prancūzijoje, šiaurės Italijoje bei šiaurinėje Ispanijoje buvo sunaikinta didžioji dalis vynuogių derliaus, kuomet plūstelėjo istorinės balandžio mėnesio šalnos.

Prasčiausia situacija yra pietinėje Prancūzijoje, kur žemiau įsikūrusiose vietovėse praėjusią savaitę temperatūros nukrito iki –12°C ir čia nepagelbėjo net daugybėje vynuogynų apsaugai nuo šalnų uždegti laužai.

Panaši situacija vyrauja ir šiaurinėje bei centrinėje Italijoje, kur Toskanoje temperatūros nukrito iki –10°C, o Sardinijoje iki –8°C.

Šalnos smogė ir šiaurinei bei centrinei Ispanijai, kur daugelyje žemiau įsikūrusių slėnių temperatūros nukrito iki –5/–10°C. Šalnos pasirodė net ir šiaurės rytinėje Portugalijoje.

Prancūzijoje rengiamasi skelbti „žemės ūkio nelaimės padėtį“, nes vynuogių augintojai praneša, kad dėl tokių nesezoninių šalnų vietomis gali būti prarasta iki 90% vynuogių derliaus. Pranešama, kad pažeisti buvo ir vaismedžiai.

„Šiltas ankstyvo pavasario temperatūras sekė dvi šalnų naktys, o tai yra mirtina kombinacija sunaikinusi didžiąją dalį šių metų Prancūzijos vynuogių ir didelę dalį vaisių derliaus,“ – rašoma france24.com.

Vaisių augintojai ir vyndariai Prancūzijoje praneša, kad didžioji dalis jų šių metų derliaus buvo sunaikinta, kuomet šalnos per Europą nusirito nuo trečiadienio, balandžio 7 d., iki penktadienio, balandžio 9 d.

Šalnų kainą Prancūzijos ūkininkai ėmė skaičiuoti penktadienį, balandžio 9 d. Šalnos apėmė didesnę Prancūzijos dalį, kur daugelyje vietovių fiksuotos žemiausios per stebėjimų istoriją balandžio mėnesio temperatūros.

„Nepagailėta nei vieno regiono – prarasti burokėliai, rapsai, miežiai, vynmedžiai. Skubiai turi būti pajungta skirtingų rūšių parama,“ – skelbia Nacionalinė ūkininkų sąjungų federacija (FNSEA). "Išskirtinės situacijos reikalauja imtis išskirtinių priemonių".

Ūkininkai visoje šalyje bandė apsaugoti savo derlių laukuose uždegdami laužus ir žvakes, turinčias apsaugoti nuo šalnų. Vis dėlto, ekstremalaus šalčio sąlygos vis tiek sunaikino apie 90 procentų šių metų derliaus.

„Vynuogių augintojai yra prislėgti,“ – sakė Philippe Pellaton, Inter-Rhone vynuogių augintojų asociacijos prezidentas, pridėdamas, kad šiais metais Côtes du Rhône derlius turėtų būti mažiausias per pastaruosius 40 metų.

Apie 80–90 procentų iš beveik 68 000 hektarų buvo nusiaubta šalnų.

Daugelis pramonės ekspertų teigia, kad šalnos padaryti nuostoliai gali būti didžiausi nuo 1990-ųjų.

„Tai nacionalinis fenomenas,“ – sakė Jerome Despey, vyndarys iš Hero regiono ir FNSEA generalinis sekretorius. Pažvelgus atgal į istoriją, būta šalčio epizodų 1991, 1997, 2003 metais, tačiau, mano nuomone, pastarasis atvejis lenkia juos visus“.

Žemės ūkio ministras patikino, kad vyriausybė yra visiškai mobilizuota teikti reikiamą paramą nukentėjusiems ūkininkams.

Kokie metodai naudojami vynuogių apsaugai nuo šalnų?

Kuomet išsprogsta pirmieji augalų pumpurai šalna juos pažeisti gali temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių. Pumpurai ir ūgliai savyje turi vandens ir jiems sušalus trapios ląstelių sienos susproginėja.

Vyndariai, bandydami apriboti šalnos daromą žalą jų vynuogėms, pasitelkia įvairiausias šildymo technikas, kurių pagalba palaikoma augalų šiluma. Kai kurie per visą savo vynuogynų teritoriją uždega didžiules naftos statines, kiti naudojasi didelėmis parafino žvakėmis, kurios išskiria šilumą.

Žmonės nemiega per visą naktį, nuolat tikrina meteorologinius duomenis, o vos tik temperatūra nukrenta, jie iš karto skuba į ūkį, kad uždegtų didžiąsias parafino žvakes.

Žvakės generuoja pakankamą karščio kiekį, kuris sulaiko šalnas, o taip pat sukuria papildomą naudą – apsauginius dūmus. Pasirodo, jog dūmai neleidžia šilumai nuo žemės kilti aukštyn, o pavojingas šaltis negali leistis žemyn ir pažeisti vynmedžių.

Tačiau yra ir kitoks būdas

Nors gali atrodyti keistai, tačiau kai kurie komerciniai vynuogynai tokiomis naktimis paleidžia laistymo sistemas.

Vanduo sušąla ant gležnų pumpurėlių. Tačiau ar toks būdas tikrai padeda? Pasirodo, kad taip.

Už to slypinti mokslinė prasmė yra ganėtinai sunkiai suprantama. Kad vanduo pakeistų savo formą iš kietos į skystą, arba kitaip tariant, kad ledas ištirptų, į ledą turi būti išskiriama energija. Ši energija atkeliauja šilumos pavidalu.

Ledui ištirpus, vanduo sulaiko šią energiją. Tam kad apsuktų šią tranziciją, arba kad vanduo sušaltų, vanduo privalo atiduoti šią energiją.

Generuojamas šilumos kiekis yra mažas, tačiau pakankamas, kad būtų įkalintas tarp žaliųjų audinių ir ledo bei tokiu būdu apsaugotų vynmedžius bent iki tol, kol oro temperatūra nenukrenta žemiau –2,2 laipsnių šalčio arba kol šaltis neužsilaiko ilgiau nei kelias valandas.

Anot vyndarių, ši technika pasiteisina ir kai kurie tokį metodą naudoja jau kelerius metus. Yra ir kitokių būdų, visi pasirenka pačius tinkamiausius ir geriausiai veikiančius, tačiau tai reikalauja daugybės jėgų ir energijos. Viskas tam, kad būtų įmanoma kovoti su Motulės Gamtos siunčiamais išbandymais.

Taigi kitą kartą, besimėgaudami taure skaniausio vyno, pakelkite tostą ir už visus tuos, kurie taip sunkiai dirba, kad jūsų malonumui užaugintų tobuliausias vynuoges.

Gismeteo.lt