Aktualijos | 4 MIN.
Atlikus Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukcijos darbus, išsaugotas autentiškas vakarinės tilto dalies plieninės santvarinės konstrukcijos centrinis fragmentas. Jis buvo demontuotas ir perkeltas į parinktą vietą eksponavimui. Sprendimas buvo priimtas bendru AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, Jonavos rajono savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos susitarimu.
Pirmasis geležinkelio tiltas Jonavoje buvo medinis, pirmą kartą išbandytas 1871 m. Tačiau tuo pačiu metu šalia medinio tilto buvo pradėtas statyti metalinės tinklinės santvaros 140 metrų ilgio tiltas, baigtas – 1873 m. Tais pačiais metais prasidėjo reguliarus traukinių eismas. 1901–1904 m. šalia esamo tilto buvo supiltas pylimas, abiejose upės pusėse suformuotas reljefas naujam geležinkelio tiltui. Naująjį, keturių tarpatramių geležinkelio tiltą, projektavo broliai Petras (1851–1926) ir Anupras (1854–1946) Vileišiai. Tilto atramos ir tauras buvo pritaikyti dvikeliui geležinkeliui (ilgis 206 m, plotis – 5,9 m). Pirmojo pasaulinio karo metu atsitraukdama Rusijos imperijos kariuomenė tilto ramtą kairiajame Neries upės krante susprogdino. Tačiau 1915 m. tiltas atstatytas. 1944 m. Vokietijos kariuomenei traukiantis iš Jonavos, abu tiltai susprogdinti. Iki šių dienų išlikę tik abiejų tiltų taurai. Po Antrojo pasaulinio karo pradėti geležinkelio tilto atstatymo darbai. 1948 m. iš Vokietijos buvo atgabentas ir sumontuotas trofėjinis plieninis Rot-Vagnerio santvarų sistemos tiltas. 1983 m. šalia jo, ant tų pačių atramų, buvo pastatytas kitokios santvarinės sistemos tiltas, naudotas iki šiol.
Išsiskiria ir Jonavos geležinkelio tilto fortifikacija. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos iš viso šioje vietoje stovėjo penki gynybiniai statiniai. Pirmosios fortifikacinės priemonės geležinkelio tilto gynybai panaudotos apie XX a. pr. Tai abipus upės cariniu laikotarpiu pastatytos dvi g/b keturių aukštų slėptuvės, vadinamos „blokhausais“, skirtos ginti tiltą ir jo prieigas lengvųjų šaunamųjų ginklų ugnimi. 1937 m. pagal inžinieriaus Juozo Vitkaus-Kazimieraičio (1901–1946) projektą buvo pastatytos trys aktyviosios gelžbetoninės slėptuvės, iš kurių iki šiol yra išlikusi tik pirmoji, įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 43871).
Tokio tipo gynybos projektai buvo realizuoti tik prie dviejų Lietuvos geležinkelio tiltų – Jonavos per Nerį ir Lyduvėnų per Dubysą. Pirmoji slėptuvė turėjo ginti zoną virš tiltų, antroji – saugoti prieigą prie tiltų, trečioji slėptuvė iš abiejų pusių turėjo dengti antrą ir iš dalies pirmą slėptuves, apšaudant prieigas prie geležinkelio pylimo nuo Jonavos pusės. Tuo tarpu iki tol buvusius „blokhausus“ buvo nutarta per pusę sumažinti, susprogdinant viršutines, virš pylimų išsikišusias dalis, kad priešo artilerijai neatskleistų tiltų ir slėptuvių vietos. Jonavos geležinkelio tilto gynyba yra laikoma bendros Lietuvos gynybos sistemos nuo galimų karinių veiksmų neatsiejama dalis. Trijų aktyviųjų slėptuvių projekto įgyvendinimas vertinamas kaip naujas fortifikacijos etapas ne tik Jonavos tiltų gynybos prasme, bet ir visos Lietuvos fortifikacijos pažangos plotmėje. Iki šio laikotarpio Lietuvoje nebuvo statyta panašaus tipo aktyviųjų slėptuvių, ypatingai turinčių tarpusavyje suderintų apšaudymo sektorių.
Rekonstruoto Jonavos geležinkelio tilto vakarinės dalies plieninės santvarinės konstrukcijos centrinis fragmentas eksponuojamas Jonavoje, Taurostos g. ir Skarulių g. sankryžos rytinėje pusėje. Šioje vietoje įrengta ekspozicinė aikštelė su žvyro danga bei informacinis stendas lankytojams, šalia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, iš kurių viena skirta žmonėms su negalia, pažymint ją kelio ženklų papildoma lentele. Greta santvarinės konstrukcijos įrengtas priėjimo takas, suformuotas iš betoninių trinkelių dangos.
etaplius TV
0
