Ekspertų patarimai: ką daryti, kad žiema vairuotojų neužkluptų netikėtai

Vasariška šiluma džiuginusi rudens pradžia baigėsi. Orai keičiasi gana sparčiai. Trumpą rudeniškos darganos periodą jau keičia žiemos pradžiai būdingos sąlygos, o temperatūra naktimis kai kur krinta žemiau nulio. Nors vairuotojai yra linkę pokštaudami sakyti, kad „kelininkus žiema ir vėl užklupo netikėtai“, neretai ir juos pačius pirmas sniegas ar plikledis nemaloniai nustebina.

„Prieš žiemos sezoną pasikeisti vasarines padangas į žiemines – įprasta praktika, kurios vairuotojai laikosi pakankamai drausmingai. Kiek sunkiau prisiminti, kad vyraujant žiemiškiems orams reikia keisti ne tik padangas, bet ir savo vairavimo įpročius. Taip pat derėtų nepamiršti valytuvų būklės. Patikrinti, ar automobilio naudojami skysčiai, kaip langų apiplovimo skystis, yra tinkamas žiemos sezonui. Reikia patikrinti, ar dega visos lemputės ir ar žibintai yra tinkamai sureguliuoti, kad matytumėte kur važiuojate ir kitų neakintumėte. Iš pirmo žvilgsnio, tai gana paprasti dalykai, tačiau pamiršus tuo pasirūpinti, kelionė gali tapti ne tik nepatogi, bet ir rizikinga“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pritaikyti visiems sezonams 

Vidas Žuraulis, „Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto profesorius, tvirtina, kad šiuolaikiški automobiliai yra vienodai gerai pritaikyti eismui ir žiemos, ir vasaros sezonu. Todėl ypatingų vargų, susijusių su transporto priemonių parengimu orų permainoms, vairuotojams netenka.  

„Ypatingų darbų, be padangų, vieno-kito skysčio pakeitimo ir valytuvų priežiūros prieš žiemą nėra. Bet jei transporto priemonės savininkas nori labiau pasiruošti ir apsaugoti automobilį nuo drėgmės, druskos, sniego, purvo ir kitų dalykų, parengiamųjų darbų sąrašą galima išplėsti. Pavyzdžiui, besirūpinantiems automobilio kėbulo būkle vertėtų atnaujinti antikorozinį padengimą, daugiau dėmesio skirti kėbulo priežiūrai, vaškavimui“, – teigia profesorius. 

Mokslininkas sako, kad elektromobiliams ir automobiliams su vidaus degimo varikliu galioja vienodas pasirengimo žiemos sezonui instrukcijų ir patarimų rinkinys. Tik elektromobilių savininkai turėtų papildomai įsivertinti, kad šaltuoju metų laiku šiek tiek sumažės vienu akumuliatoriaus įkrovimu nuvažiuojamas atstumas. Į tai reikia atkreipti dėmesį planuojant maršrutus ir numatant sustojimus akumuliatorių įkrovimo stotelėse.

Verta papildyti bagažinę

Profesorius rekomenduoja žiemos sezonui į bagažinę įsidėti užvedimo laidus tam atvejui, jei išsikrautų akumuliatorius ar dėl šalčių jis nesugebėtų užvesti variklio. Tačiau jis įspėja, kad vairuotojai, užvesdami automobilį tokiu būdu, turi būti itin atidūs ir laikytis tinkamos veiksmų sekos, mat šiuolaikiškuose automobiliuose pilna elektronikos, kuri yra jautri įtampos šuoliams.

A. Žiukelis ragina imtis ir prevencijos, kad neprireiktų ieškoti pagalbos su užvedimo laidais rankose.

„Prieš atvėstant orams verta patikrinti automobilio elektros instaliaciją – ar tinkamai veikia generatorius, ar ne paskutines dienas skaičiuoja akumuliatorius. Mat vasarą nepakankamai kraunančio generatoriaus ar krūvio nebelaikančio akumuliatoriaus trūkumų galime ir nepastebėti, bėdos išlenda tik paspaudus šalčiams“, – ragina ekspertas.

„Taip pat nepakenktų bagažinėje turėti virvę, tempimo lyną, mat žiemą pasitaiko situacijų, kai dėl sniego ar plikledžio sunku pajudėti iš vietos. Kai kuriose situacijose gali išgelbėti ir sauja smėlio – ypač jei važiuojama žiemiškais kaimo keliukais. Kartu būtų naudinga turėti ir kastuvą. Šaltuoju sezonu nepamainomos ir šluotelės sniegui nuvalyti bei stiklo gramdymo priemonės. Tiesa, šiais laikais krypstama prie purškiamų langų atitirpinimo priemonių – su jomis ir vargo mažiau, ir stiklui žala nedaroma, ypač jei ant stiklo yra ne tik ledo, bet ir smėlio“, – rekomenduoja V. Žuraulis.

Vairavimo įpročių korekcija

Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova ragina žiemos iššūkiams ne tik techniškai paruošti automobilius, bet ir pasiruošti patiems vairuotojams. Mat vairavimas ant slidesnio, prasčiau nuvalyto kelio reikalauja ypatingo atsargumo.

„Žmonės perdėtai pasitiki savo automobiliais ir galvoja, kad jei įsigijo naują transporto priemonę, tai nusipirko ir fizikos dėsnius. Deja, ne. Praėjusiais metais, kai buvo didžiausias snygis, o iškart po jo – stiprus plikledis, buvau eismo įvykio liudininkė. Naujutėlio miesto visureigio vairuotojas nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su sunkvežimiu. Sustojau patikrinti, ar kam reikia pagalbos – laimei, niekas nesusižalojo. Tuomet paklausiau vairuotojo, kas nutiko, kodėl jis taip vairavo tame vingyje. Jis paaiškino, kad pasikliovė savo mašina ir galvojo, kad išlaviruos“, – pasakoja instruktorė.

Ji pati, kaskart sėsdama prie vairo, pasitikrina lauko temperatūrą, nes ši parodo plikledžio ir kitų pavojingų reiškinių tikimybę. Išvažiuodama iš kiemo instruktorė įvertina, ar mašina buvo apšerkšnijusi, ar nuo kelio nuvalyti lapai – slidu gali būti ne tik dėl plikledžio, bet ir dėl to, kad ant kelio pilna lapų.

Vairavimo instruktorė taip pat atkreipia dėmesį į greitį ribojančių kelio ženklų vertinimą žiemą.

„Maksimalus leistinas greitis yra skirtas važiavimui optimaliomis sąlygomis. Nors autostradose šią ribą žiemą sumažina kelių eismo taisyklės, kituose keliuose tenka kliautis vairuotojų sąmoningumu ir tinkamu situacijos vertinimu. Priklausomai nuo realių oro sąlygų saugus greitis gali būti 10-20 km/val. žemesnis už leistiną. Kartais netgi tenka priimti logišką sprendimą sustoti šalikelėje ir praleisti kitus eismo dalyvius, o praleidus srautą išjudėti sau tinkamu greičiu“, – sako O. Židovlenkova.

A. Žiukelis primena, kad vasariškų padangų naudojimas žiemos sezonu gali ne tik užtraukti baudą, bet ir lemti automobilio techninės apžiūros panaikinimą. Nuo lapkričio iki balandžio pradžios į eismo įvykį patekus su vasarinėmis padangomis, jei įvykis nutiko būtent dėl netinkamo padangų pasirinkimo, draudimo bendrovės gali net ir iš apsidraudusio vairuotojo – įvykio kaltininko – išieškoti žalą, padarytą kitai transporto priemonei.