Ekspertų nuomonė vieninga: nevalia klastoti istorijos

Gargžduose nerimsta aistros dėl remontuojamos Gargždų muzikos mokyklos pastato fasado, kuriame išlikusi sovietinius laikus menanti simbolika – stilizuotos javų varpos ir pjautuvai. Gyventojai susiskirstė į dvi grupes: vieni linkę buvusio partkomo komiteto pastato dekorą perkelti muziejun, o kiti kategoriškai tvirtina, kad šį architektūrinį palikimą būtina išsaugoti ateities kartoms kaip istorinį faktą pirminiu pavidalu – ant pastato.

Pagalbos kreiptasi į ekspertus, istorikus, paveldosaugininkus. Tam Administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo įsakymu buvo specialiai sudaryta darbo grupė.

Apklausų rezultatai apylygiai

Ketvirtadienį Gargždų muzikos mokykloje posėdžiavusios darbo grupės pirmininkė, vicemerė Audronė Balnionienė informavo, jog buvo vykdytos apklausos Savivaldybės, taip pat rajono laikraščio „Banga“ internetinėse svetainėse, feisbuko profiliuose. Rezultatai apylygiai. Vienos vyraujančios nuomonės nėra. Pavyzdžiui, „Bangos“ laik­raščio apklausos internetinėje svetainėje ir feisbuke parodė, kad 54,8 proc. pasisakė už tai, kad sovietinė simbolika būtų pašalinta, o 45,2 proc. – kad būtų palikta. „Panašūs ir rajono Savivaldybės apklausos rezultatai“, – apibendrino A. Balnionienė.

Pasisakyti paprašyta ekspertų. Pirmiausia – Janinos Valančiūtės – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės ekspertės, Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkės. „Istoriniu požiūriu šis pastatas buvo statytas sąmoningai, kad uždengtų šventoriaus vaizdą. Buvo 1956 m., pastate įsikūrė Lietuvos komunistų partijos Klaipėdos rajono komitetas. Šis pastatas yra Gargždų centrinės dalies struktūros XX a. antros pusės apstatymo elementas. Jis atspindi tam tikrus soviet­mečio architektūros bruožus. Tačiau yra atvejų, kai išskirtinės architektūros sovietmečio pastatams yra suteikiama ir teisinė apsauga. Pirmiems sovietmečio dešimtmečiams būdingos socia­listinio realizmo architektūros pastatas yra istorinis faktas, o istorijos klastoti, pridengti, užmiršti negalima. Kitu atveju ji išlenda pačiu nepatogiausiu momentu“, – įsitikinusi Gargždų miesto istoriją parašiusi J. Valančiūtė. Anot jos, nereikėtų nieko nugremžti, likviduoti. O jei taip elgiamasi, tai reikėtų ir visą pastatą nugriauti, nes tai sovietinė statyba, kartu atspindinti centrinės miesto dalies struktūrinę raidą. Muzikos mokyklos dekoras yra tipiškas pokariu statytiems socialistinio realizmo architektūros pastatams.

Ideologijos fone – tautiniai motyvai

Darbo grupės narė Margarita Ramanauskienė yra nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė ekspertė, taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narė, jos sritis architektūra. „Architektai soviet­mečiu turėjo kurti pagal tam tikrus nusistovėjusius kanonus. Pagrindas – neoklasicizmas, stambus masyvas, kuris savo proporcijomis, didingumu šiuo atveju turėjo užgožti bažnyčią. Apie dekoro nuėmimą negali būti nė kalbos. Nesuprantu, kur būtent dekore įžiūrima stalininė stilistika. Architektams tuo metu buvo ypatinga užduotis: prisitaikyti prie galiojusios ideologijos, tačiau įpinti tautinius elementus. Argi javų varpa, ąžuolo lapai, pjautuvas, kuriuo pjauti rugiai, – ne lietuviški motyvai?“ – retoriškai klausė ekspertė M. Ramanauskienė ir akcentavo, kad Gargždų muzikos mokyklos dekoras yra pavyzdys, kaip išlaikyti stalininių pastatų charakterį, tačiau įpinti tautinius motyvus. „Gerbkime šių architektų indėlį į mūsų kultūrą. Nonsensas, kad yra norinčiųjų juos nuardyti, pastatas liktų beveidis. Neleiskite sunaikinti to, ką turite gražaus. Negalite būti mankurtais, sugriauti, sunaikinti ir statyti kažką naujo. Tai komunistinis požiūris“, – įsitikinusi M. Ramanauskienė.

Abiem ekspertėms pritarė ir Juozapas Algimantas Januševičius – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas – ekspertas, Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys. „Būtų didelis nusikaltimas prieš ateities kartas. Visa savo esybe esu įsitikinęs, kad praeis tas noras griauti, ardyti. Mūsų vaikams, anūkams tikrai tokios mintys nešaus, juk čia dirbo kūrėjas, pagaliau amatininkas savo dūšią įdėjo“, – samprotavo jis.

Unikalus atvejis be kūjo

Gargždų krašto muziejaus muziejininkas (istorikas), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas, Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys Marius Mockus taip pat atkreipė dėmesį, kad architektas panaudojo tik pjautuvo motyvą, be kūjo, kas tuo laiku yra unikalus dalykas. Pasak jo, sovietmetis mums diktavo vieną prasmę simbolių, tačiau, pavyzdžiui, krikščionybėje pjautuvas yra traktuojamas įvairiai: ir kaip mirties, ir kaip atgijimo simbolis. Tai matyti ir kitų šalių simbolikoje.

Pastato šeimininkė, darbo grupės narė, Gargždų muzikos mokyklos direktorė Danutė Ruškytė užsiminė, kad tik pora jaunesnių kolektyvo narių norėtų, jog būtų nuimta simbolika, tačiau vyresni daug metų pastato fasadą puošiančių simbolių nesureikšmina, kasdieniame bėgime jų net nepastebi.

Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas, taip pat darbo grupės narys Šarūnas Vaičiulis teigė, kad maždaug vienas iš aštuonių bendruomenės narių yra už tai, kad rugių varpas ir pjautuvus nuimti, likusieji linkę palikti. Tad dauguma pasisako už istorijos išsaugojimą jos pirmine forma.

Nukentėjusiesiems – neigiamos asociacijos

Kadangi pasitarimas buvo viešas, jame dalyvavo visi norintys. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė patikino, kad bendruomenėje dėl šių simbolių kilo sambrūzdis: „Visgi juk tai sovietiniai stilizuoti simboliai ant partkomo pastato, kuriame buvo sudarinėjami ir tremtinių sąrašai, ir kt. Nukentėjusiesiems yra skaudu. Ši tema labai jautri.“ Dėl to, anot R. Petrauskienės, būtų prasminga pakabinti pastato atsiradimo istoriją liudijančią lentelę, lygiai taip pat, kaip Klaipėdos rajono veiklių moterų sambūrio inicia­tyva ir lėšomis yra pakabinta atminimo lenta, liudijanti, jog šiame pastate lemtingųjų 1991 m. sausį buvo Sąjūdžio būstinė.

R. Petrauskienė informavo, jog dėl sovietinių simbolių kreipėsi ir į Heraldikos komisiją bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Atsakymų yra laukiama. Kai bus gauti visi atsakymai, pasak A. Balnionienės, darbo grupės išvados bus pateiktos Administracijos direktoriui.

Temos aktualumą ir jaut­rumą liudija iš asociacijos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Klaipėdos rajono filialo gautas raštas. „<...> emblemoje atsis­pindi Sovietų Sąjungos herbo dalis. Tai javų varpos, pjautuvas ir kaspinas (raudonas) visa tai jungiantis. Po vieną šie daiktai nieko nereiškia, o sudarydami visumą, jau reiškia sovietinį palikimą. Kreipiamės į Klaipėdos rajono savivaldybės merą prašydami, kad ši emblema būtų nuimta ir patalpinta Gargždų krašto muziejuje kaip sovietinių laikų palikimas istoriniam faktui atminti“, – raštą pasirašo LPKTS Klaipėdos rajono filialo pirmininkas Jonas Kausteklis. Ilgamečio Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario, Gargždų miesto garbės piliečio Česlovo Tarvydo nuomone, šią simboliką reiktų nuimti.

KOMENTARAS

• Lietuvos filosofas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras, Gargždų miesto garbės pilietis Alvydas JOKUBAITIS: „Kiek žinau, niekas Gargždų muzikos mokyklos pastato simbolių negina dėl politinių priežasčių. Niekas nepritaria su simboliais suaugusiai sovietinei ideologijai. Pagrindinis Gargžduose pastato dekorą ginančiųjų argumentas – išsaugoti pastatą būsimoms kartoms visa apimtimi. VIII ir IX a. a. Bizantijoje vyko kova dėl simbolių vadinama „ikonoklastų“ (ikonų laužytojų) ir „ikonodulų“ (ikonų garbintojų) kova. Panašu, kad ši kova netikėtai atėjo į Gargždus. Tačiau mūsų mieste nėra ikonų garbintojų.

  Muziejininkai ir paveldo saugotojai nori, ką mato kitose Europos valstybėse – išsaugoti istorijos paminklus jų pirminiu pavidalu. Istorija nesibaigia su mūsų šios dienos idėjomis, nuostatomis, emocijomis ir nesutarimais. Visiškai įmanoma, kad pamačiusios Muzikos mokyklos pastato nuotraukas būsimos gargždiškių kartos nutars jam sugrąžinti pirmykštį pavidalą. Ne iš pagarbos Sovietų Sąjungai, bet iš noro turėti istorinius pastatus be cenzūros. Siūlyčiau pažiūrėti į Europos Sąjungos narės Italijos herbą ir pasitaikius progai aplankyti Milano geležinkelio stotį, kur daugybė simbolių ir visa pastato stilistika tiesiog alsuoja Musolinio fašizmu.

  Nesunku pastebėti, kad Muzikos mokyklos frontono dekoro autoriai kiek stengėsi, kad nebūtų įprastinio kūjo ir pjautuvo. Viskas stipriai stilizuota. Pastatai nebūna koloborantais, tik žmonės. Gargždų politikai turi progą garbingai suvesti sąskaitas su sovietmečiu – miestą padaryti tokį patrauklų žmonėms, kad jie į Muzikos mokyklos frontoną žiūrėtų kaip į vieną dideliu žingsniu peržengtą okupacijos paminklą.“