Ekspertas aptaria pokyčius rinkoje: ar gyvenimas užmiestyje tampa vis patogesnis?

Įsigyti namą mieste darosi vis sudėtingiau, o pirkėjus vilioja nauji gyvenamųjų namų kvartalai užmiesčiuose.

Kaip teigia JORE įmonių grupės plėtros direktorius Remigijus Grinevičius, žmonės neretai vis dar vengia gyventi priemiestyje, nes baiminasi dėl susisiekimo ar vaikų užimtumo, tačiau, anot eksperto, tokie nuogąstavimai ne visuomet yra pagrįsti.

Jis aptaria gyvenimo už miesto ribų privalumus ir trūkumus bei pataria, į ką atkreipti dėmesį, kad renkantis būstą padaryti pasirinkimai vėliau neapsunkintų kasdienybės.

Labiausiai baiminasi ilgų kelionių

R. Grinevičius tvirtina, jog gyvenimas priemiestyje gerokai skiriasi nuo gyvenimo mieste, todėl galutinį būsimųjų namų vietos pasirinkimą turi lemti gyvenimo būdas ar net žmogaus charakteris. Visgi, jo teigimu, sprendimą nepirkti namo už miesto ribų gali lemti ne šie kriterijai, o nepagrįsti stereotipai.

„Pirmiausia, noriu paneigti mitą, jog gyvenant priemiestyje būtina turėti automobilį. Tiesa, kelionėms laiko gali prireikti šiek tiek daugiau, tačiau kartu tai dažnai žada ir aktyvesnį gyvenimo būdą – daugiau vaikščiojimo, važiavimo dviračiu. Be to, savivaldybės nuolat rūpinasi viešojo transporto infrastruktūra. Daugelyje vietovių, pavyzdžiui, sostinėje, ji tikrai puikiai išvystyta, todėl keliauti autobusais patogu, o kartais net ir greičiau nei automobiliu“, – pasakoja ekspertas.

Kalbant apie keliones į miestą nuosavu automobiliu, anot R. Grinevičiaus, bene didžiausia gyventojų baimė – sugaišti daug laiko: „Vertinant objektyviai, dėl spūsčių ir dažnų eismo įvykių daugiausiai laiko užima kelionė per patį miestą. Iš namų Vilniaus priemiestyje iki miesto paprastai atvykti užtrunka apie 15 minučių. Vidutiniškai kelionė iš priemiesčio į darbą ar kitą vietą mieste, jei kalbame ne apie centrinę dalį, užtrunka apie 10 minučių ilgiau, nei gyvenant mieste.“

Jis priduria, kad ir gyvenant mieste darbo vieta ar vaikų ugdymo įstaigos ne visada yra šalia namų – neretai tenka važiuoti net ir į kitą miesto pusę, o piko metu tai užtrunka ilgiau, nei atvažiuoti iš priemiesčio.

Kada rinktis miestą, o kada – priemiestį?

Gyvenimas toliau nuo miesto šurmulio dovanoja daugiau gryno oro ir tylos, kviečia daugiau laiko praleisti lauke, tačiau būsimi naujakuriai dažnai baiminasi, jog trūks socialinio gyvenimo.

R. Grinevičiaus skuba nuraminti: „Kaimynai dažnai buriasi į vietines bendruomenes, kuria savo socialinį ratą. Taigi, gyvenimas priemiestyje gali būti ir bendruomeniškas, ir įdomus. O taip pat ir saugus: dalis žmonių renkasi gyvenimą priemiestyje, norėdami apsaugoti vaikus ir paauglius nuo miesto pagundų, – neaiškių kompanijų, narkotikų ir kt.“

Kalbant apie kitus privalumus, būstai priemiestyje įprastai turi ne tik daugiau gyvenamosios erdvės, bet ir didesnes terasas, kiemus, privačias automobilių stovėjimo vietas prie pat namų. Dažniausiai tai ir finansiškai priimtinesnis sprendimas, nes tokio paties dydžio būstai miesto teritorijoje kainuoja brangiau.

„Visgi, jei jums svarbu, kad būtiniausios paslaugos būtų šalia namų, mėgstate miesto pramogas ir kultūrinį gyvenimą, neramina namo ir kiemo priežiūros rutina, tuomet tinkamesnis pasirinkimas neabejotinai yra gyvenimas mieste“, – kada verčiau rinktis gyvenimą mieste atsako žinovas.

Į miesto infrastruktūrą investuoja ne visi

R. Grinevičius pastebi, jog kalbėdami apie tai, kodėl nenori gyventi už miesto ribų, žmonės dažnai įvardina tas pačias priežastis: nenori turėti vietinių vandens ir nuotekų tinklų, kuriais reikėtų rūpintis, nerimauja, kad daug laiko atims kelionės į parduotuves, sveikatos priežiūros įstaigas, vežiojant vaikus, nuogąstauja dėl vaikų užimtumo.

Jis sutinka, jog visi šie dalykai išties gali kelti iššūkių. „Dalis žmonių nepagalvoja apie galimas problemas, kol su jomis nesusiduria. Pavyzdžiui, jei naudojamasi vietiniu gręžiniu, vandens sudėtyje gali būti daug geležies arba chloro, todėl siekiant pagerinti vandens kokybę ir apsaugoti savo sveikatą bei namo santechninę įrangą, rekomenduojama įsirengti vandens valymo filtrus. Šiais reguliariai rūpintis turi specialistai, o jų paslaugos, kaip žinia, kainuoja“, – iššūkio gyvenant užmiestyje pavyzdį pateikia ekspertas.

Ne mažiau svarbūs ir valymo įrenginiai – jei įrengti netinkamai, jie gali skleisti blogą kvapą. Be to, gyventojai turi savo lėšomis reguliariai rūpintis valymo įrenginių priežiūra, naudoti specialią buitinę chemiją. R. Grinevičius atkreipia dėmesį, jog pasirinkus netinkamus produktus, valymo įrenginiuose esančios bakterijos žūsta ir sutrinka įrenginių funkcionavimas, todėl vietinių įrenginių priežiūra – itin atsakingas procesas.

Ekspertas įsitikinęs – šių problemų nesunku išvengti pasirinkus patikimą vystytoją, nes miesto infrastruktūros plėtra yra vienas iš pagrindinių elementų, rodančių atsakingą ir profesionalų požiūrį į atliekamus darbus.

„Domėtis, kas yra būsto statytojas, svarbu visada, o ypatingai – įsigyjant namą su vietiniais nuotekų, vandens tinklais. Jeigu statytojas yra fizinis, o ne juridinis asmuo, garantija statybų darbams nebus suteikiama ir problemas dėl blogai įrengtų įrenginių turėsite spręsti patys“, – pažymi R. Grinevičius.

Visgi, jo teigimu, net ir iš juridinio asmens perkamas būstas ne visada reiškia sklandžią kasdienybę. Statybos ekspertas pripažįsta, kad didelė dalis didžiųjų ir mažųjų vystytojų, įgyvendinančių projektus priemiesčiuose, nėra linkę plėtoti miesto infrastruktūrą, nes tai reikalauja didelių investicijų.

„Pavyzdžiui, nuotekų ir vandentiekio prijungimas prie miesto sistemų kainuoja gerokai brangiau, nei vietinių gręžinių įrengimas. Kadangi vis dar yra nemažai vystytojų, taupančių būsimų gyventojų sąskaita, patogiam gyvenimui būtiną infrastruktūrą turi mažesnė dalis priemiesčiuose statomų būstų. Į kokybiškos miesto infrastruktūros vystymą priemiesčiuose investuoja tik pavieniai vystytojai“, – dalinasi ekspertas.

Pirkėjų poreikiai keičiasi

R. Grinevičius teigia, jog gyventojai būstus renkasi vis atsakingiau – šiandien jie vertina tai, kas vos prieš dešimtmetį nebuvo aktualu, o tai reiškia, jog vystytojams keliami vis nauji reikalavimai, kuriuos jie turi įgyvendinti.

„Šiuolaikinis žmogus nori kuo daugiau patogumų ir kuo mažiau rūpesčių. Prie miesto tinklų prijungtos nuotekų ir vandens sistemos išties palengvina buitį: nereikia rūpintis nuotekų išvežimu, vandens tiekimo sistema jau būna patikrinta, todėl vandenį vartoti yra saugu. Be to, pirkėjai atkreipia dėmesį ir į tai, ar kelias iki namų yra asfaltuotas“, – pastebi statybų žinovas.

Jis pabrėžia, jog būtent asfaltuotas kelias yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis namą: „Dauguma priemiestyje gyvenančių žmonių važinėja nuosavais automobiliais, todėl jiems svarbu, kad kelias negadintų transporto priemonių, namo būtų galima grįžti švariu automobiliu. Be to, svarbus ir oro užterštumas, kuris didesnis gyvenant šalia neasfaltuotų kelių, todėl tai svarbu ir tiems, kurie automobilio neturi.“

Trečioje vietoje, anot R. Grinevičiaus, yra galimybė įsirengti saulės elektrinę. Jo teigimu, naujos statybos būstai šildymui, vėdinimui, apšvietimui ir kitoms reikmėms sunaudoja labai daug elektros energijos, o nuosava elektrinė padeda sumažinti išlaidas. Taip pat svarbus ir draugiškumo gamtai aspektas.

„Apšviesta teritorija suteikia saugumo ir jaukumo jausmą, o be gero interneto ryšio gyvenimas mūsų dienomis apskritai sunkiai įsivaizduojamas, todėl šie kriterijai taip pat išlieka pirkėjų sąrašuose“, – pažymi JORE įmonių grupės atstovas. Jis apibendrina, jog naujai užmiestyje besikuriančiuose kvartaluose galima rasti visus šiuos privalumus: „Norintiems nenutolti nuo miesto teikiamų džiaugsmų, tačiau gyventi savo ritmu, tai – puikus pasirinkimas, apjungiantis ir ramybę, ir patogumą.“