Ekspertams ir politikams nerimą kelia patyčios mokyklose: tikisi didesnio savivaldybių dėmesio

Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas.

Pasak vieno iš iniciatorių, „laisviečio“ Tomo Vytauto Raskevičiaus, idėja gimė atsižvelgus į susirūpinimą keliančią situaciją Lietuvoje – su patyčiomis susiduria kas ketvirtas Lietuvos moksleivis.

„Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamo tyrimo (HBSC) duomenimis – Lietuvos mokyklose patyčios yra paplitusios labiausiai lyginant su visomis Europos valstybėmis“, – Eltai teigė Seimo narys.

„Todėl mes siekiame išjudinti šią problemą iš mirties taško, įpareigoti visas mokyklas, nepriklausomai nuo jų tipo, vykdyti anonimines moksleivių ir mokyklos bendruomenės apklausas ir tuomet ministro nustatyta tvarka, identifikavus probleminius aspektus, patvirtinti patyčių prevencijos planus“, – pažymėjo jis.

HBSC tyrimo duomenimis, iš viso 28 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių Lietuvos mokyklose patiria patyčias bent 2-3 kartus per mėnesį. Internetinės patyčios tarp paauglių taip pat patiriamos gana intensyviai – 32 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių tapo kibernetinių patyčių aukomis. Tuo metu, 36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių patys bent vieną ar du kartus per pastaruosius porą mėnesių tyčiojosi iš kitų internetinėje erdvėje.

Psichologai palaiko privalomas mokyklų bendruomenių apklausas

Komentuodama aptariamą problemą „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė tvirtina, kad dėl patyčių 2023 metais į juos kreipėsi beveik 2 tūkst. vaikų. Vykdomų prevencinių projektų metu mokiniai kaip patyčių priežastį dažniausiai įvardijo išvaizdą, pomėgius, stereotipus dėl lytinės tapatybės ar seksualinę orientaciją.

Kaip pažymi psichologė, „laisviečių“ įregistruotame įstatymo projekte nurodytos privalomos periodinės apklausos Lietuvos mokykloms padėtų ne tik atpažinti konkrečias problemines vietas, bet ir sudėlioti kryptingą tolimesnį veiksmų planą, pritaikytą mokyklos situacijai.

„Mūsų patirtis rodo, kad nuoseklumas ir sistemingas žvilgsnis tikrai padeda spręsti patyčių problemą“, – Eltai sakė J. S. Jasiulionė.

Šią idėją taip pat palaiko ir psichologas, „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis. Jis pažymi dar vieną įstatymo projekte nurodytą aspektą – mokyklos steigėjų atsakomybę atsižvelgus į apklausų rezultatus inicijuoti patyčių prevencines priemones.

Įstatymo iniciatorių teigimu, šios atsakomybės perleidimas mokyklų steigėjams padės išvengti atskirų mokyklų stigmatizavimo.

„Šioje vietoje yra vienas naujas dalykas, kurio, mano supratimu, nebuvo, tai yra mokyklos steigėjai, dažniausiu atveju savivaldybės, būtų įpareigotos įgyvendinti prevencines priemones“, – kalbėjo R. Povilaitis.

„Tai yra svarbus ir naujas dalykas, nes iki šios savivaldybės vaidmuo nebuvo aiškiai apibrėžtas“, – pridūrė jis.

Pasiremdamas šalių, kuriose patyčių rodiklis gerokai žemesnis, patirtimi, „Vaikų linijos“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį į būtent valstybinių institucijų vaidmenį sprendžiant patyčių mokyklose klausimą. Pasak jo, Lietuvoje trūksta skyriaus ar padalinio valstybinėje institucijoje, kuris rinktų su patyčiomis mokyklose susijusius rodiklius, analizuotų taikomų prevencinių priemonių poveikį ir kitų šalių patirtį bei, atsižvelgiant į tai, teiktų pasiūlymus Vyriausybei.

Pasak R. Povilaičio, patyčių ir smurto mokyklose stebėsena leistų įvertinti, kiek šiuo metu naudojamos priemonės mažina patyčių paplitimą Lietuvos mokyklose.

„Praėjus kiek laiko galėtume pažiūrėti, kaip sekasi, ar keičiasi situacija. Dabar veikiančiame Švietimo įstatyme taip pat yra numatyta svarbių patyčių prevencijos priemonių, tačiau apie jų įgyvendinimą neįmanoma ką nors pasakyti, nes apie jas nėra renkami jokie duomenys“, – kalbėjo jis.

ELTA primena, kad Laisvės frakcijos narių inicijuotame įstatymo projekte siūloma numatyti pareigą mokykloms vykdyti anonimines mokyklų bendruomenės apklausas dėl smurto ir patyčių paplitimo.

Jeigu Seimas pritartų, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, mokyklos steigėjas turės paruošti specializuotus smurto ir patyčių prevencinių programų planus, kurių efektyvumas būtų vertinamas kasmetinėse apklausose.

Tikimasi, kad toks reguliavimas užtikrins patyčių ir smurto paplitimo monitoringą Lietuvos mokyklose, pasitarnaus prevencijai, sudarys galimybę institucijoms susipažinti su realia, duomenimis grįsta smurto ir patyčių mokyklose problematika Lietuvoje.

Šiuo metu mokyklos neturi įstatyme numatytos pareigos vykdyti anonimines mokyklos bendruomenės apklausas dėl smurto ir patyčių. Patyčių prevencijos programos įgyvendinamos pačių mokyklų iniciatyva.

Skaičiuojama, kad įstatymo pataisoms įgyvendinti reikės apie 100-200 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų.