Ekspertai skambina varpais – neatsargus važiavimas dviračiu ar paspirtuku gali atnešti pačių skaudžiausių pasekmių

Rugsėjo mėnesį eismas kelyje po vasaros atostogų išsiskiria savo intensyvumu, kai auga ir nelaimingų įvykių skaičiai. Ypač skaudžiai nukenčia vaikai, į mokyklas ir būrelius važiuojantys dviračiais bei paspirtukais, nesilaikantys saugaus eismo taisyklių. Vairuotojai taip pat nepasižymi atidumu po vasaros – daug nelaimingų įvykių nutinka pėsčiųjų perėjose. Specialistai ragina itin atidžiai elgtis gatvėse, kitu atveju pasekmės gali būti labai skaudžios.

Vietoje traumų ant batutų – nelaimės keliuose

Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška pasakoja, kad keliuose nutinkančios nelaimės, kuriose sužalojami nepilnamečiai, dažniausiai būna būtent dėl neatsargaus važiavimo paspirtukais, dviračiais, riedlentėmis.

„Paskutiniais metais šiltuoju periodu matome labai aiškią tendenciją, kad važiavimas dviračiais bei paspirtukais yra tarp trijų dažniausiai traumas sukeliančių priežasčių. Ypač populiarėja elektriniai paspirtukai, kurie išvis nėra rekomenduojami vaikams“, – sako vaikų chirurgas Benediktas Jonuška.

Kaip teigia gydytojas, taip nutinka dėl to, kad vaikai negeba tinkamai įvertinti tam tikrų svarbių aspektų, kaip kad kelio danga, nuokalnės, vaikai neapskaičiuoja savo galimybių ir krenta dažniau nei suaugusieji.

„Deja, bet susidūrus su vaikų traumomis paaiškėja, kad nelaimės įvyksta tiek gatvėje, tiek ir parke ar pakeliui į mokyklą, užklasines veiklas. Rudenį lauke greičiau temsta, vis daugėja nukritusių lapų, kurie, palijus, kelio dangą paverčia dar slidesne. Be to, rugsėjo mėnesį visi grįžta po atostogų, eismas būna intensyvus, o vairuotojai – išsiblaškę“, – vardija B. Jonuška.

Dažniausios traumos – 12–16 metų paauglių

Draudimo duomenys taip pat rodo tendenciją, jog paaugliai patiria daug traumų keliuose, važiuodami dviratėmis transporto priemonėmis.

„Matome, kad dažniausiai traumas patiria 12-16 metų paaugliai, kurie nenaudoja apsaugos priemonių. Todėl labai norisi, turint progą, akcentuoti, kad pirmiausia tėvai, suaugusieji turėtų pasirūpinti vaikų saugumu – įsitikinti, kad nepilnamečiai kelių eismo dalyviai dėvėtų šviesą atspindinčią liemenę tamsiu paros metu, ar dviračio atšvaitai tvarkingai pritvirtinti, veikia lempos, stabdžiai, dėvimas šalmas.

Taip pat norisi skatinti tėvelius kalbėtis su vaikais apie saugų eismą – ne veltui jau 23-čius metus visą rugsėjo mėnesį vykdome saugaus eismo akciją „Apsaugok mane“, kai ne tik daugiau kalbame apie saugų eismą ir skatiname bendrauti apie tai šeimoje su vaikais, bet ir visus moksleivius nemokamai draudžiame nuo nelaimingų įvykių kelyje“, –  sako Aurelija Kazlauskienė.

Anot jos, iš visų nelaimingų atsitikimų kelyje, į kuriuos patenka nepilnamečiai, daugiau nei 66 proc. sudaro nelaimės važiuojant dviračiu, o paspirtukų traumos sudaro daugiau nei 33 proc. visų įvykių kelyje. Šiemet, dėl vaikų patirtų nelaimių šiems važiuojant ratuotomis priemonėmis, jau skyrėme virš 50 tūkst. eurų nuostoliams atlyginti.

Ką daryti patyrus traumą

Gydytojas pažymi, kad svarbu yra ir tai, kaip elgiamasi, jei vaikas patiria traumą.

„Pirmoji pagalba yra labai svarbi – jei sumušta vieta tinsta, skauda, tai rekomenduočiau ją šaldyti penkiolika minučių kas dvi valandas. Jei sumušta galūnė – ją reikėtų laikyti pakėlus ir stebėti patį vaiką, kaip jis jaučiasi. Jei situacija atšaldžius sutraumuotą vietą negerėja – gali būti, kad lūžo tam tikra dalis, o tai gali patvirtinti tik gydytojas, todėl svarbu nedelsiant į jį kreiptis“, – sako Benediktas Jonuška.

Aurelija Kazlauskienė atkreipia dėmesį, kad patyrus traumą svarbu kreiptis ne tik į medikus, bet ir prisiminti, kokią pagalbą gali suteikti draudimo bendrovės.

„Kadangi kiekvieną rugsėjį nemokamai apdraudžiame visus šalies moksleivius nuo nelaimingų nutikimų kelyje, dabar tinkamas laikas prisiminti, kad jei vaikas patyrė traumą, reikia kreiptis į mus, nes jums priklauso išmoka“, – sako Aurelija Kazlauskienė.

Pasivažinėjimas paspirtuku gali būti mirtinas, todėl svarbu laikytis taisyklių

Kaip pastebi vaikų chirurgas, vaikai dažnai nedėvi apsaugos priemonių ir tai iškart paaiškėja, vaikui pasiekus medicinos kabinetą.

„Išties labai didelis procentas nukentėjusių nepilnamečių nedėvi šalmų, apsaugų keliams, alkūnėms. Be to, važinėja vietose, kurios nėra pritaikytos dviratėms transporto priemonėms. Saugumo priemonės nėra sugalvotos be priežasties, todėl privalu jų laikytis.

Šalmas būtinas važiuojant tiek dviračiais, tiek paspirtukais ir tai galioja ne tik vaikams – suaugusieji taip pat turėtų rodyti tinkamą pavyzdį, todėl skatinčiau visą šeimą laikytis saugaus eismo taisyklių, nepaisant amžiaus“, – pasakoja medicinos specialistas.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas pasakoja, kad labai svarbu, jog, esant dviračių takams, žmonės važinėtų būtent jais, o ne greta esančiais keliais.

„Saugi ir aiški infrastruktūra bei visų eismo dalyvių kultūra neabejotinai mažina nelaimingų nutikimų skaičių. Todėl Vilniuje kasmet vis labiau plečiame dviračių takų tinklą – jis gyventojams užtikrina patogų sisisiekimą dviračiu ar kitomis riedėjimo priemonėmis bei užtikrina saugesnes keliones. Tiesiami ne tik modernūs, naują gatvių standartą atitinkantys takai, bet ir prijungiamos esamos dviračių takų atkarpos, kurios taip pat sparčiai atnaujinamos. Kur erdvės nepakanka atskirai infrastruktūrai — ženklinamos ar įrengiamos dviračių ir ramaus judėjimo gatvės. Šiuo metu bendrą dviračių takų tinklą Vilniuje sudaro net 144 kilometrai. 

Be infrastruktūros atnaujinimo, ne mažiau svarbu kurti darnią miesto kelionių kultūrą – svarbiausia, kad visi eismo dalyviai laikytųsi savo pareigų ir kelių eismo taisyklių. Skatindami saugų eismą, esame parengę atmintinę, kurią raginame perskaityti kiekvieną, kuris naudojasi paspirtukais“, – sako A. Nikitinas.

„Lietuvos draudimo“ atstovė Aurelija Kazlauskienė taip pat pažymi, jog saugaus eismo taisyklės yra svarbios ir jų laikytis būtina kiekvienam.

„Važinėjimas paspirtukais ar dviračiais dažnam asocijuojasi su linksma pramoga, tačiau vairuojant bet kokią transporto priemonę reikia susikaupti ir nuolatos stebėti aplinką. Žinoma, kad vaikai yra dar labiau išsiblaškę, mažiau atidūs, todėl suaugusiųjų vaidmuo čia labai svarbus – atidžiau turėtų elgtis ir automobilių vairuotojai. Pastebime labai nemalonią tendenciją, kad išties daug vaikų nukenčia pėsčiųjų perėjose“, – sako draudimo ekspertė.

Prieš porą metų visą Lietuvą sukrėtė paauglio žūtis, kai jis, važiuojantis paspirtuku, buvo mirtinai sužalotas automobilio vairuotojo. Tiesa, tada paauglys šalmo nedėvėjo. Visai neseniai, prieš porą dienų, Kėdainiuose nutiko dar viena skaudi nelaimė, kai berniukas, važiavęs dviračiu, taip pat buvo partrenktas automobilio ir labai sunkiai sužalotas.