Ekspertai: sinchronizavus tinklus su Europa elektros kaina priklausys nuo gamybos

Baltijos šalių elektros sistemoms kitų metų vasarį pradėjus veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, teks daugiau mokėti už balansavimo paslaugas, tačiau galutinė elektros kaina priklausys nuo to, kiek bus įrengta jos gamybos pajėgumų, sako už energetiką atsakingų šalies institucijų vadovai.

„Elektros kaina priklausys ne nuo to, ar mes atsijungsime, ar neatsijungsime nuo BRELL (bendros sistemos sutarties su Rusija ir Baltarusija – BNS). Pagrindinis kriterijus, kurį reikia vertinti žiūrint elektros kainą, kiek mums pavyks prijungti atsinaujinančios energetikos. O ji veikia kainas visiškai priešingai – teigiama linkme“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos tinklo operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.  

„Jų (atsinaujinančios energetikos išteklių – BNS) įtaka bus nepalyginamai didesnė prieš kažkokius minimalius galimus atsirandančius kaštus dėl sinchronizavimo, balansavimo ar kitus“, – pridūrė jis. 

„Litgrid“ pernai skaičiavo, jog sinchronizavus tinklus su Europa Lietuvos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai 50 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą), Estijos – 60 centų, Latvijos – apie 1 eurą.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė pabrėžė, kad pagrindinis sinchronizavimo akcentas yra šalies energetinis saugumas ir nepriklausomybė, o ne kaina, kurią lemia „ne vienas faktorius“, tarp jų ir elektros gamyba.  

„Jeigu pažiūrėtume labai smulkmeniškai, be abejo, dėl sinchronizacijos atsiras papildomi balansavimo kaštai, bet jų dydį prognozuoti ir kaip tai veiks galutinę kainą tikrai nebūtų profesionalu ir įvardyti tikslius skaičius, nes tai priklausys ne nuo vieno faktoriaus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Bagočiutė. 

„O patys balansavimo kaštai, kokie jie bus, didesni ar mažesni, jie irgi priklauso nuo gamintojų gebėjimo prognozuoti gamybą ir suvartojimą ir kokį jie sudarys disbalansą. Dabar matome, kad didieji gamintojai tikrai tą daro pakankamai tiksliai, mažieji – mažiau tiksliai, bet tai yra proceso dalis“, – aiškino LEA vadovė. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau taip pat teigė, kad sinchronizavus tinklus su Vakarų Europa elektra vartotojams pabrangtų nedaug, tačiau kainas padėtų suvaldyti didesnė jos gamyba, o jos gali didėti dėl sistemos balansavimo pajėgumų poreikio. 

Šiuo metu elektros sistemą Lietuvoje daugiausia padeda balansuoti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, taip pat kaupimo baterijos. Tačiau Lietuvai vis dar priklausant rusiškai IPS/UPS elektros sistemai, nedidelė dalis sistemos balansuojama automatiškai iš Rusijos, tačiau jai už šią paslaugą nemokama nuo 2022-ųjų vasaros.

Baltijos šalių operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.

Planuojama, kad Baltijos šalių tinkai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną. Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.