Ekspertai: Rusijos „šešėlinis laivynas“ kelia didelę naftos išsiliejimo grėsmę

Ekspertai sako, jog pasenę ir techniškai netvarkingi Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai kelia pavojų, kad sekliuose Baltijos jūros vandenyse gali įvykti didelė naftos išsiliejimo katastrofa.

Prieš beveik trejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė sankcijų Maskvos naftos pramonei.

Todėl Rusija, norėdama tęsti pelningą naftos eksportą, pasitelkė „šešėlinį laivyną“ – neaiškios nuosavybės arba tinkamai neapdraustus laivus. Šių laivų įgulos taip pat dažnai nėra pakankamai kompetentingos. 

Saugumo analitikų duomenimis, Rusijos „šešėlinį laivyną“ sudaro šimtai laivų. 

Visa tai kelia nerimą dėl laivybos Baltijos jūroje, iš kurios vienintelis priėjimas prie Atlanto vandenyno yra per siaurą sąsiaurį tarp Švedijos ir Danijos. 

Išaugusi rizika

„Naftos išsiliejimo avarijos rizika Baltijos jūroje egzistavo daugelį metų, tačiau Rusijos „šešėlinis laivynas“ šią riziką gerokai padidino“, – sakė Suomijos pasienio apsaugos tarnybos, kuriai pavesta reaguoti į aplinkosaugines grėsmes Baltijos jūroje, jūrų saugumo vadovas Mikko Hirvi.

Daugiau nei dvejus metus suomių sienos apsaugos tarnyba atidžiai stebi „šešėlinį laivyną“ Suomijos įlankoje – labiausiai į rytus nutolusioje Baltijos jūros įlankoje, kuri ribojasi su Estija pietuose ir Rusija rytuose.

Baltijos jūra taip pat skalauja Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir Danijos krantus. 

Suomijos sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Rusijos „šešėlinį laivyną“ sudaro seni ir techniškai netvarkingi tanklaiviai, kurie Baltijos jūroje nebuvo pastebėti iki 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 

Nuo to laiko šių laivų skaičius smarkiai išaugo.

„Skaičiuojame, kad kiekvieną savaitę iš Rusijos uostų išplaukia 70–80 pakrautų naftos tanklaivių, gabenančių naftą per Suomijos įlanką. Iš jų apie 30– 40 laivų priklauso „šešėliniam laivynui“, – pareiškė M. Hirvi. 

Kyjivo ekonomikos mokyklos pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad visame pasaulyje šį „šešėlinį laivyną“ sudaro apie 430 laivų. 

„Didžioji jų dalis plaukia per Danijos sąsiaurius, nes Rusija yra labai priklausoma nuo jų Baltijos uostų, ypač žalios naftos eksportui“, – nurodė Kopenhagos universiteto politologas Jevgenijus Golovčenka.

Vakarų pareigūnai taip pat įtaria Rusijos „šešėlinį laivyną“ vykdant sabotažo aktus prieš povandeninę infrastruktūrą.

Baltijos jūroje pastaraisiais mėnesiais buvo pažeista telekomunikacijų ir elektros kabelių. Ekspertai ir politikai kaltina Rusiją hibridiniu karu prieš Ukrainą remiančias Vakarų šalis.

„Nelaimingo atsitikimo rizika yra didelė“

M. Hirvi teigimu, šie tanklaiviai dažnai slepia savo buvimo duomenis, trikdydami GPS signalus ir išjungdami Automatinę identifikacijos sistemą (AIS). 

„Jie išjungia sistemą, kad ištrintų savo vizitus į Rusiją ir apeitų sankcijas, – pareiškė M. Hirvi. – Nelaimingo atsitikimo rizika yra didelė.“

„Šešėlinio laivyno“ tanklaivių nuosavybė taip pat kelia nemažai klausimų. Dažnai šie laivai plaukioja su tokių šalių, kaip Gabonas, Liberija ir Kuko salos, vėliavomis.

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba naujienų agentūrai AFP sakė, kad kai kurie iš šių laivų gabena daugiau nei 100 tūkst. tonų naftos, o tai reiškia, kad jiems susidūrus arba užplaukus ant seklumos gali išsilieti didžiulis naftos kiekis. Tokia avarija turėtų labai rimtų neigiamų pasekmių jūros biologinei įvairovei ir ekosistemai. 

„Tai dideli naftos tanklaiviai, gabenantys daug degalų, o tai reiškia, kad nafta visada pasieks sausumą (...) ir gali pasiekti daugelio šalių pakrantes“, – nurodė Švedijos pakrančių apsaugos tarnybos atstovas Mattiasas Lindholmas (Matijas Lindholmas).

J. Golovčenka pridūrė, kad jei avarija įvyktų prie Danijos krantų, „greičiausiai Danijos mokesčių mokėtojams tektų sumokėti“ už valymo darbus, nes šie Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai nėra tinkamai apdrausti. 

Galimų sprendimų paieška

Anksčiau šį mėnesį Danijos jūrų administracija pareiškė, kad, siekdama sumažinti saugai ir aplinkai kylančią riziką, sustiprins naftos tanklaivių patikrinimus savo vandenyse. 

Tuo metu Suomijos sienos apsaugos tarnyba pranešė stiprinti institucijų bendradarbiavimą. 

J. Golovčenka pareiškė, kad Danijos sąsiauriui, kaip tarptautiniams vandenims, taikoma laisvo judėjimo teisė.

Dėl šios priežasties bet kokias priemonės, kurios būtų veiksmingos stabdant Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių plaukiojimą Baltijos jūroje, turi atitikti tarptautinę teisę ir politinę valią. 

Pietų Danijos universiteto jūrų teisės profesorė Kristina Siig AFP sakė, kad „techniškai įmanoma“ sustabdyti šių laivų patekimą į Baltijos jūrą, tačiau pagal tarptautinę teisę tai būtų neteisėta.

Europos Sąjunga (ES) yra įvedusi sankcijas 79 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivams. Ateityje šį sąrašą ketinama išplėsti.