Ekspertai: reikia Europos, kuri ne teoriškai svarstytų apie autonomiją, bet investuotų į didesnį saugumą

Nepaisant į Baltuosius rūmus sugrįžusio Donaldo Trumpo įneštos sumaišties ir vėl įžiebtų ginčų tarp euroatlantinių partnerių, Europos Sąjunga (ES) artimiausiu metu neturi realių galimybių geopolitinėje erdvėje veikti savarankiškai, mano ekspertai. Todėl, jų teigimu, net ir vis labiau ryškėjant nuomonių skirtumams tarp Vašingtono ir didžiųjų ES valstybių, pastarųjų kalbos apie strateginę autonomiją neduos rezultatų.

„Europai izoliacija niekada nepadės, nes Europos Sąjunga yra tokioje kryžkelėje tarp Afrikos, Azijos kontinentų bei ES nepriklausančių šalių. Taigi, ėjimas trečiu keliu (ELTA – atsiribojimas nuo NATO) nieko gero mums nereikštų, juo labiau, kad mes neišpildysime visų poreikių taip, kaip reikia“, – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Tokiai pozicijai antrina ir vieno didžiausių Vokietijos leidinių „Frankfurt Allgemeine Zeitung“ apžvalgininkas Reinhardas Veseris. Referuodamas į Vokietijoje tvyrančias nuotaikas šiuo klausimu, jis teigia, kad kalbėti apie geopolitinį Europos savarankiškumą nėra pagrindo vien dėl JAV svarbos užtikrinant branduolinį skėtį.

„Vokietijos pozicija visada buvo tokia, kad reikia pabrėžti transatlantinę sąjungą, o atskiros gynybinės struktūros Europos Sąjungoje buvo vertinamos skeptiškai. Didelių partijų konsensusas yra toks, kad labai gerai yra tai, kad mes turime JAV branduolinių ginklų apsaugą, todėl negalime silpninti ryšių su JAV“, – teigė apžvalgininkas.

Panašiai situacija vertinama ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda pastarąją savaitę labai aiškiai pasakė – bet kokie bandymai dubliuoti NATO neatitinka Lietuvos nacionalinio intereso ir yra pavojingi. 

Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala sutinka su prezidentu. Kita vertus, anot jo, nepaisant pastarosiomis savaitėmis tarp euroatlantinių partnerių tvyrančios įtampos, kalbėti apie NATO potencialo pabaigą skubėti nereikėtų. 

„Neturime skubėti galvoti, kad NATO yra pasmerktas ir NATO nebelieka vien todėl, kad mums yra nepatinkančių komentarų iš JAV politikų pusės, nors, tuo pačiu, jie kartoja, kad sugriauti NATO neketina“, – Eltai teigė GSSC direktorius.

Kita vertus, pripažįsta ekspertas, šiuo metu Europa, dėl neryžto gynybos srityje, su amerikiečiais negali komfortiškai sėdėti prie vieno stalo ir spręsti geopolitinių problemų. Tą puikiai iliustruoja  Saudo Arabijoje vykęs JAV ir Rusijos atstovų susitikimas karo Ukrainoje situacijai aptarti – nei ES, nei Ukraina čia pakviestos nebuvo.

„Dabar yra akivaizdu, kad Europos valstybės per keliasdešimt metų labai stipriai susilpnino savo svertus. Ypatingai, gynybos srityje, nes buvo svarstoma, kad karinis gynybos elementas yra nereikšmingas. Dabar sugrįžtama prie to, kad be karinių raumenų šiame pasaulyje veikti neįmanoma“, – akcentavo jis.

L. Kojala pastebi, kad šiuo metu ES atsidūrė aklavietėje. Ji spaudžiama D. Trumpo išpildyti NATO keliamus gynybos reikalavimus, kurių didžioji dauguma šalių išpildyti nenori ar negali.

„Reikia Europos, kuri ne teoriškai svarstytų apie autonomijas, apie regionalizaciją, bet kuri investuotų į tai, kad būtų pasiektas didesnis saugumas. Šiuo atveju, tai yra politinės valios ir ryžto klausimas, kurio dar trūksta“, – teigia GSSC direktorius.

Jam apmaudu, kad netgi dabar, vykstant didelio masto karui Ukrainoje, kone trečdalis ES valstybių gynybai neskiria net 2 proc. BVP. 

„Jeigu ir toliau bus judama tokiu tempu, tuomet laikotarpis, kuris bus reikalingas, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas, užsitęs – dešimtmetį ir dar ilgiau. Bet su pakankamai valios, tai galima sutrumpinti iki kelerių metų“, – neabejoja L. Kojala.

JAV prezidentas D. Trumpas antradienį ir trečiadienį paskelbė pareiškimus dėl būtinybės surengti Ukrainoje rinkimus. Jis taip pat teigė, kad prezidento Volodymyro Zelenskio reitingas šalyje nukrito iki 4 proc. Pasak Baltųjų rūmų šeimininko, daugelis Ukrainos miestų, išskyrus Kyjivą, sugriauti.

V. Zelenskis savo ruožtu pareiškė, kad D. Trumpo paskelbti reitingo rodikliai yra dezinformacija, gaunama iš Rusijos.

Trečiadienį paskelbtame griežtame įraše D. Trumpas, atsakydamas į Ukrainos prezidento komentarą, išvadino V. Zelenskį „diktatoriumi“ ir kai kuriais su karu susijusiais klausimais atkartojo Kremliaus poziciją, taip paaštrindamas nesutarimus, kurie sukėlė susirūpinimą Europoje.