Ekspertai ragina peržiūrėti rūkymo prevencijos strategiją: rūkantiems reikia teikti pagalbą

Po ilgesnės pertraukos paskelbtas naujausias „Eurobarometro“ nikotino gaminių paplitimo tyrimas rodo, kad Lietuvoje rūkymas vis dar kelia iššūkius žmonių gerovei. Tyrimo duomenimis, tabako ir nikotino gaminius vartojantys asmenys šalyje sudaro trečdalį visuomenės. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, ekspertai ragina peržiūrėti rūkymo prevencijos strategiją ir ieškoti naujų sprendimų teikiant pagalbą rūkantiems.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas pastebi, kad didžioji dauguma asmenų, paklaustų ar žino apie tabako ir nikotino gaminių keliamą žalą, atsako teigimai, tačiau statistika atskleidžia kitą medalio pusę: Lietuvoje rūko kas trečias suaugęs, o kas antras nepilnametis vartoja elektronines cigaretes. Tad visuomenėje dar trūksta suvokimo apie šių gaminių keliamą žalą.   

Tam pritaria ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios medicinos centro vadovas, kardiologas Pranas Šerpytis. Jo teigimu, prevenciniai pranešimai dėl rūkalų keliamos žalos sveikatai rūkančiųjų jau senokai neveikia, tad tai yra signalas, jog reikia keisti taktiką.   

„Jau 40 metų kalbame, kad rūkymas yra žalingas sveikatai, bet, matomai, tai neveikia visuomenės ir, matyt, reikėtų tam keisti visą taktiką“, – portalo „Lietuvos sveikata“ surengtoje diskusijoje kalbėjo gydytojas-kardiologas P. Šerpytis.  

Specialistai sutaria, kad priklausomybė nėra išgydoma, tačiau ją galima suvaldyti. Šiai problemai spręsti praėjusiais metais Seimas patvirtino Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų.   

Tačiau dalis specialistų į šią strategiją žiūri skeptiškai. Pasak P. Šerpyčio, priklausomybių darbotvarkės užmojis rūkančiųjų skaičių sumažinti 30 proc., atrodo tarsi „nukabintas nuo lubų“. Kardiologas įsitikinęs, kad strategiją reikia dar kartą peržiūrėti.   

„Strategiją tikrai būtina peržiūrėti. (...) Pasižiūrėkime į švedus – bedūmė visuomenė. Ten (rūko – ELTA) tik 5 proc.“, – kalbėjo jis.   

Tuo metu psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius siūlo pažvelgti ir į Jungtinėse Amerikos Valstijose taikomas praktikas.

„Yra išleistas gidas ir juodai ant balto parašyta, kad yra dvi grupės: norinčių ir nenorinčių mesti rūkyti. Tiems nenorintiems yra motyvacinis interviu ir siūlomi pakaitalai“, – pasakoja L. V. Sinkevičius.  

Gydytojas-kardiologas taip pat pažymi, kad sumažinti jaunimo priklausomybę tabako ir nikotino gaminiams būtų galima pakeičiant ją kita, teigiama priklausomybe, pavyzdžiui, menams ar sportui.   

„Jeigu jaunimas bus užimtas kitais dalykais, jei steigsime muzikos mokyklas, jei steigsime sales, takelius,  jis bus užimtas ir turės mažiau tos priklausomybės“, – pažymėjo P. Šerpytis.   

Diskusijos metu S. Čaplinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad jaunimui turi būti siunčiama ir aiški žinutė, jog kaitinamasis tabakas ar elektroninės cigaretės yra kenksmingos sveikatai.   

„Į žmonių sąmonę yra plačiai įėję, kad kaitinamasis tabakas, o ypač elektroninės cigaretės yra mažiau kenksmingos nei degantis tabakas. Iš vienos pusės taip, tam kuris jau rūko, tai gali būti žalos mažinimo priemonė, bet kokią žinią mes siunčiam jaunimui? Kad aš būsiu kietas, nebūsiu nevykėlis, nepradėsiu rūkyti cigarečių“, – teigė parlamentaras.   

Tuo metu psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius pastebi, kad kalbant apie rūkymo mažinimo priemones, reikėtų atskirti suaugusius žmones ir nepilnamečius.   

„Reikia atskirti pilnamečius ir nepilnamečius ir šiais klausimais, turbūt, turi dirbti atskiros grupės, nes jie turi būti sprendžiami radikaliai kitaip“, – sakė L. V. Sinkevičius.   

Kalbėdamas apie priemones nepilnamečių rūkymo mažinimui, psichologas atkreipia dėmesį ir į platesnes socialines problemas.   

„Atsibuskite, tie skysčiai ateina iš nelegalios rinkos, mes turime atsisukti į policiją. Nėra čia dylerių – patys vaikai siunčiasi ir pilstosi“, – pažymėjo jis.   

L. V. Sinkevičius pastebi, kad imtis tokių atsipalaidavimo priemonių dažniausiai skatina greitas gyvenimo tempas ir kylantis nerimo jausmas, todėl užtikrinti, kad po kelerių metų rūkančiųjų bus vos keli procentai – nerealu.   

„10 proc. iš tų, kurie pradėjo vartoti – taps priklausomi, o likusieji 90 proc. sėkmingai vartos ir nebus jokių žalingų įpročių. Tai turime pripažinti skaudžią tiesą, tie 10 proc. ar jie rinksis vieną, ar kitą medžiagą, jie tikrai yra stiprioje rizikoje ir juos suvaldyti reiktų labai išteklių“, – aiškina psichologas.   

„Rūkymas daugiausiai siejasi su nerimo ir depresijos simptomatika. Jeigu mes išimam šitą medžiagą, tai mes laukiame, kas ateis į jos vietą, nes simptomatika nedingsta“, – pridūrė jis.   

Diskusijos dalyviai taip pat pažymėjo, kad didelę įtaka nepilnamečiams kalbant apie rūkalų vartojimą daro ir šeima. Jų teigimu, dažnu atveju vaikų atsiradimas paskatina pačius tėvus mesti šį blogą įprotį, kadangi rūkant vienam iš tėvų didėja tikimybė, kad šio žalingo įpročio imsis ir vaikas.   

ELTA primena, kad pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas ryškus elektroninių cigarečių vartojimo augimas ne tik tarp suaugusių, bet ir paauglių. Todėl nuo 2022 m. liepos 1 d. šalyje yra įsigaliojęs draudimas prekiauti elektroninių cigarečių skysčiais su skoniais.  

Taip pat 2022 metais Seimas priėmė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas. Buvo įteisintos specializuotos rūkalų, įskaitant elektronines cigaretes, parduotuvės arba skyriai – jie pradės veikti nuo 2025 metų, o įprastose parduotuvėse nebebus galima viešai demonstruoti rūkalų ir jų aksesuarų.