Ekspertai: pernai gynybos išlaidos pasaulyje augo sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį

Pernai gynybos išlaidos pasaulyje padidėjo 4 proc. – tai didžiausias per pastarąjį dešimtmetį šio rodiklio augimas, kurį nulėmė šoktelėjusios JAV ir Kinijos išlaidos karinėje srityje, rodo penktadienį paskelbta ekspertų ataskaita.

Pasak Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS), išlaidų augimą paskatino didėjanti konkurencija tarp galingųjų valstybių, naujos karinės technologijos ir konfliktai visame pasaulyje – nuo Ukrainos iki Libijos.

Kinijos kariuomenės modernizacijos programa, apimanti naujų sunkiai aptinkamų hipergarsinių raketų vystymą, kelia nerimą Vašingtonui ir skatina jį skirti daugiau lėšų gynybai, nurodė Jungtinėje Karalystėje įsikūręs institutas.

IISS metinėje ataskaitoje „Karinė pusiausvyra“ (Military Balance) teigiama, kad vien JAV išlaidų padidėjimas 2018–2019 metais 53,4 mlrd. dolerių (49,3 mlrd. eurų) beveik prilygsta visam JK gynybos biudžetui.

„Išlaidos augo ekonomikoms atsigaunant nuo finansų krizės padarinių, tačiau augimą lėmė ir suvokimas, kad aštrėja grėsmės“, – sakė IISS vadovas Johnas Chipmanas (Džonas Čipmanas), pristatęs ataskaitą Miuncheno saugumo konferencijoje.

Remiantis ataskaita, tiek Kinija, tiek JAV padidino išlaidas 6,6 procento.

JAV gynybos biudžetas išaugo iki 684,6 mlrd. dolerių (630,8 mlrd. eurų), o Kinijos - iki 181,1 mlrd. dolerių (166,9 mlrd. eurų), rodo dokumentas.

Tuo metu dėl Rusijos veiksmų susirūpinusios Europos gynybos išlaidos išaugo 4,2 procento.

Po tokio padidėjimo Europos gynybos išlaidos vėl tapo tokio lygio, kuris buvo fiksuojamas 2008 metais ir kuris buvo sumažintas prasidėjus pasaulinei finansų krizei.

Europos NATO narės stengiasi padidinti karines išlaidas, siekdamos įtikti JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), ne kartą kaltinusiam jas gyvenant Jungtinių Valstijų sąskaita.

D. Trumpas kritikuoja sąjungininkes Europoje, ypač Vokietiją, dėl nesugebėjimo ištesėti 2014-aisiais NATO duoto pažado skirti gynybai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Nenuspėjamu elgesiu pagarsėjusio JAV prezidento pyktis dėl išlaidų sukėlė susirūpinimą dėl jo įsipareigojimo transatlantiniam aljansui. Šie būgštavimai pasiekė kulminaciją per 2018 metų NATO viršūnių susitikimą, kuriame jis viešai užsipuolė Berlyną susitikęs su vokiečių kanclere Angela Merkel.

Kalbėdamas per kasmetinį saugumo politikos forumą, Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) perspėjo, kad principu „pirmiausia – Amerika“ grindžiama D. Trumpo strategija supurtė nusistovėjusią tarptautinę tvarką ir padidino nesaugumą.

„Šiandien matome vis žalingesnį impulsą pasaulinėje politikoje“, – pareiškė F.-W. Steinmeieris.

„Kiekvienais metais mes vis labiau ir labiau nutolstame nuo savo tikslo sukurti taikesnį pasaulį pasitelkiant tarptautinį bendradarbiavimą“, – pridūrė jis.

Naujos technologijos

Pagrindiniai tarptautinės tvarkos, susiformavusios po Antrojo pasaulinio karo, elementai susiduria su vis rimtesniais iššūkiais.

Pernai žlugus Šaltojo karo laikais pasiektam Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) susitarimui ir kilus abejonių dėl naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties, kuri baigia galioti kitais metais, pratęsimo, išaugo nestabilumo nuotaikos, rašoma IISS ataskaitoje.

Kinijos karinės modernizacijos programa, kurią IISS pavadino „stulbinančia savo masto, greičio ir užmojų atžvilgiu“, išmušė iš vėžių Vašingtoną ir jo sąjungininkus Ramiojo vandenyno regione.

Spalį Pekinas pademonstravo savo naujas technologijas, įskaitant hipergarsinį sklandytuvą DF-17, sukurtą nešti kovines galvutes dideliu greičiu ir vengiant perėmimo.

Rusija, įgyvendindama savo kariuomenės modernizacijos projektą, jau paskelbė pradėjusi eksploatuoti naują hipergarsinių raketų sistemą.

Pasak Maskvos, sistema „Avangard“ per bandymus pasiekė 27 machų (apie 33 tūkst. km per val.) greitį.

Hipergarsinės raketos kelia nerimą Vakarų šalių pareigūnams, nes jos yra tokios greitos ir manevringos, kad paverčia dabartines gynybos sistemas nenaudingomis. Be to, tokias atakas būtų beveik neįmanoma nuspėti iš anksto.

Vienas aukšto rango NATO pareigūnas perspėjo, kad įvykus hipergarsinių raketų smūgiui, net gali būti neaišku, kur yra taikinys, „kol žemėje nenugriaudės sprogimas“.

Pasak ekspertų, gynybos išlaidos didėja ir Azijoje – per dešimtmetį jos išaugo daugiau nei 50 proc. ir realia išraiška padidėjo nuo 275 mlrd. dolerių (253,6 mlrd. eurų) 2010 metais iki 423 mlrd. dolerių (390 mlrd. eurų) praėjusiais metais, ekonominiam klestėjimui žemyne leidus valstybėms daugiau investuoti į savo kariuomenes.

BNS