Ekspertai nesutaria: ar Lietuvos turimi ir planuojami gynybiniai pajėgumai padėtų apsiginti karo atveju?

Netrukus skaičiuosime metus laiko, kai Rusija plačiu frontu pradėjo bombarduoti Ukrainą. O kol karas nesibaigia, karybos ekspertai tikina, jog apie savo gynybinius pajėgumus čia ir dabar garsiai turėtume pradėti kalbėti ir Lietuvoje. Tad jau šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – ar esame pasirengę apsiginti, jei agresorė pultų ir mūsų šalį?

Apie tai šį vakarą laidoje diskutuos valdančiųjų atstovas Seime ir buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius bei buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška.

Karybos ekspertai tikina, kad galimai kovai prieš Rusiją turėtume ruoštis ne įsivaizduojant, kad turime dar daug dešimtmečių, bet kaip galima skubiau. Ar galime tikėtis, kad būtume pajėgūs atgrasyti agresorę, jei ši sumanytų žengti į Lietuvos teritoriją?

Anot A. Pociaus, Lietuvos gynybinio potencialo kūrimas prasidėjo dar 1991 m. sausį, kai buvo pradėta ginti šalies laisvę ir nepriklausomybę. O nuo 2014 metų mūsų šalis ne tik padėjo Ukrainai, bet ir mokėsi iš jos susidūrimų su Rusijos kariuomene.

Buvęs kariuomenės vadas tikins, kad Lietuvai įstojus į NATO, visą savo perkamą ginkluotę privalėjome pradėti derinti kartu su kitomis NATO narėmis. „Čia atsirado sąveika – kad visos sistemos ir ginkluotės atitiktų ir veiktų su kitomis NATO valstybėmis. Mes negalime išsišokti įsigydami kokią norime ginkluotę, darydami kokias norime procedūras. Reikia į visa tai žiūrėti iš NATO aljanso varpinės“, – tikins laidoje jis.

Siekdama užtikrinti savo galimybę apsiginti karo atveju, anot A. Pociaus, Lietuva jau nemažai padarė per praėjusius metus. Tą įrodo vien planuojamas poligono įsteigimas.

„Tačiau biudžetas yra ribotas – tam tikros prioritetinės sistemos turi būti derinamos. Ar mums tikrai reikia įsigyti tai, ką turi mūsų kaimynai, galintys uždengti tam tikras sritis? Nemanau, kad turime įsigyti viską, nes tai yra neįmanoma. Pavyzdžiui, jei norėtume įsigyti naikintuvų eskadrilę, ten nueitų visas Lietuvos biudžetas. Mes turime galvoti apie tai, kad esame NATO gynybinio aljanso nariai ir pinigai turi būti naudojami racionaliai“, – tvirtins A. Pocius.

Savo ruožtu A. Januška pastebės, kad nors 2022 metais įsigyta brangi ir moderni ginkluotė, to dar nėra gana. „Pagal situaciją, kuri šiandien klostosi karo fronte, gali būti, kad mes neturime labai daug laiko. Pirkimai yra svarbūs. Tačiau nors tai pakankamai svarbi sąlyga, ji nėra pakankama Lietuvai apsiginti“, – tikins jis.

Kaip laidoje sakys A. Januška, šiai dienai svarbiausia susitelkti į protingą atgrasymą: „Jei koncentruosimės į tai, kad viską turime susipirkti patys, jei bus bloga situacija, mes būsime nesuspėję. Kaip kad nesuspėjame jau 30 metų. Sunku paaiškinti, kodėl mes jau 30 metų neturime, kur priimti vokiečių karių. Tai – gana juokinga. Mes galime ir toliau gyventi tam tikrose iliuzijose ir žiūrėti į savo biudžetą, bet jis niekada nebus pakankamas viskam nusipirkti.“

Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais tvirtins, kad todėl šiuo metu svarbiausia yra tai, jog mūsų šalyje jau dabar būtų NATO kariai bei jų ginkluotė.

„Tiek vokiečiai, tiek kiti sąjungininkai dabar supranta, kad čia yra jų gynyba. Vokietijos ar Prancūzijos tiesiai niekas neužpuls. Jas užpuls čia, pas mus, ir čia jos turės ginti. O jei negins, tai bus visiškas NATO fiasko. Geriau dabar sukurti sąlygas, kad rusai nė nebandytų galvoti užpulti. Čia turėtų stovėti ne JAV karių batalionas, ne vokiečių brigada, bet daugiau karių ir iš kitų valstybių. Turime rimtai kalbėtis ir su Lenkija. Tai – mūsų strateginė partnerystė ir atgrasymas“, – savo nuomone dalinsis jis.

Ar judame teisinga kryptimi? O gal Lietuva apie savo galimą gynybą karo atveju turėtų susimąstyti labiau? Visi atsakymai – jau šiandien.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!