Ekspertai: naujasis Vilniaus bendrasis planas ribos oportunistiškų verslų apetitą

Vilniaus miesto savivaldybė iki kovo 6 dienos viešina atnaujintus ir su visų derinančių institucijų pritarimo sulaukusius miesto teritorijos bendrojo plano (BP) sprendinius. BP rengimo procesą ir siūlymus atidžiai analizuoja ir valstybės institucijos, ir verslo atstovai – pirmą kartą taip detaliai suplanuota tokio dydžio teritorija. Pateikiame Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovų komentarus.

Marius Narmontas, aplinkos viceministras

„Vilniaus bendrasis planas – pirmasis „trečios kartos“ bendrasis planas Lietuvoje skaičiuojant po patvirtintųjų 1998 ir 2007 m. Lyderio – pavyzdžio – reikšmė yra ypatinga. Visada, kai tokį darbą daro didmiestis, viena iš savivaldybių lyderių, jo sprendimai turi rekomendacinę reikšmę kitoms savivaldybėms, jų planuotojams. Visi žiūri, ką Vilnius įveda naujo, kokia geroji praktika perkeltina į kitų miestų planus. Nes juk turime bendras taisykles, turime unifikuotus žymėjimus ir reglamentus naujiems BP rengti, ir su kiekvienu Vilniaus savivaldybės BP atrandame kažką nauja, pagal ką vėliau patobulinamas nacionalinis teisinis reguliavimas. Kitoms savivaldybėms tai proga pamatyti ir tai, kaip Vilniaus BP panaudojama naujausia iš nacionalinių teisės aktų perimta metodika.

Vienas iš įdomių aspektų, kad šis BP buvo rengiamas gana ilgai. Dažnai vyksta diskusijos, ar Helsinkio, Talino, ar kitų aplinkinių didmiesčių BP buvo rengiami ilgiau ar trumpiau, lygindami matome, kad Vilniaus BP rengiamu ilgiau nei Lietuvos BP. Bet tam yra svarbių priežasčių: čia daugiau interesų, didesnis dėmesys ir be to – pirmą kartą gana detaliai planuojama tokia didelė teritorija. Detalizacijoje matyti D kategorijos gatvės, matyti ir urbanistinės struktūros – tai, ko norėtume ir tikėtumės iš BP. Jis nelieka vien plokščias dvimatis dokumentas, jame daug daugiau reglamentų, nei iki šiol buvome įpratę matyti bendruosiuose planuose. Visi šie darbai užima daug daugiau laiko.

Kitas svarbus aspektas – viešinimo: tai, kiek Vilniaus BP projektas buvo rodytas visuomenei. Atsitiko taip, kad jis pristatomas jau kelintą kartą, nes po pirmojo pristatymo atlikus pakeitimų nuspręsta pristatyti jį darkart. Iš tiesų mes tuo džiaugiamės, nes tai yra papildoma galimybė visuomenei dalyvauti planavimo procesuose – ne tik susipažinti. Ir tai yra ne popierinis ar technokratinis būdas. Tam sukurtos ir interneto platformos, kurios leidžia palyginti ir naują BP su senu – atskirus jų sprendinius. O informacijos viešinant dokumentą pateikiama daugiau nei prašo Teritorijų planavimo įstatymas.

Pasirengimas tokiam darbui užima daugiau laiko, bet miesto administracijai suteikia ramybę, nes ji gali jaustis įsiklausiusi ir susiderinusi planus su gyventojais, atliepianti jų lūkesčius.

Ministerija labai atidžiai stebi procesą, nes tai yra pavyzdys, flagmanas Lietuvoje. Kitas dalykas – mes bendradarbiaujame su Vilniaus miesto BP rengėjais dėl sprendinių, kurie po to, kai bus išbandyti Bendrajame plane, vėliau galbūt atsiras teisės aktuose, taps inovatyviais teisinio reguliavimo pavyzdžiais. Toks centrinės valdžios ir savivaldos bendradarbiavimas yra reikalingas ir būtinas, o bendrasis planas tik vienas iš pavyzdžių.“

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius

„Naujojo BP svarba verslo bendruomenei, kaip, matyt, ir miestiečiams neginčytina pirmiausiai dėl šio dokumento stabilumo ir prognozuojamumo. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kuomet baigiant galioti senajam planui, de facto jau pradedame gyventi naujojo dokumento dvasia, jo reglamentų pagrindu tikrinami ir peržiūrimi nauji projektai, verslui ypač svarbu žinoti, kad šie reikalavimai bus taikomi skaidriai, sąžiningai ir nesukurs išlygų ir išimčių rizikos. Neslėpsiu, kad dauguma LNTPA narių kantriai laukia naujojo dokumento, jis turės reikšmės priimant sprendimus dėl nemažų naujų investicijų mieste – verslas atsiliepia į miesto poziciją dėl teritorijų konversijos, daugiafunkcio centrinių teritorijų naudojimo svarbos, vystymo šalia jau sukurtos infrastruktūros, gesinant miesto urbanistinį išskydimą.

Manau, kad naujasis Bendrasis planas apribos nepatyrusių, oportunistiškų verslų apetitą ieškoti apėjimų, išimčių, manipuliuoti sklypų ir jų statinių paskirčių klausimais.

Neramina tai, kad atskiroms teritorijoms bus reikalaujami detalieji planai, kas, tikėtina, brangins ir ilgins plėtros procedūras arba apskritai vers atsisakyti jų. Visgi 2014 m. priimto naujojo Teritorijų planavimo įstatymo veikimas yra pasiteisinęs ir šis žingsnis gali tapti žingsniu atgal nuo pasitikėjimu ir sparta grįsto miesto augimo proceso.

Kol nepriimtas naujas Infrastruktūros įstatymas, lieka atviri infrastruktūros įrengimo klausimai – mieste galioja „savanoriška“ parama, kurios panaudojimui jos mokėtojas turi mažai įtakos. O naujame BP numatytas ir papildomas mokestis už teisę vystyti projektus senuose miesto rajonuose, taip prisidedant prie jų gyvybingumo.“

Planuojama, kad po šiuo metu vykstančio pristatymo gavęs ir pozityvų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymą, miesto teritorijos planavimo dokumentas – Bendrasis planas – bus pateiktas tvirtinti savivaldybės tarybai.