Ekspertai mano, kad ECB toliau mažins palūkanas: tai skatina D. Trumpo politika

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį paskelbus apie bazinės indėlių palūkanų normos mažinimą iki 2,25 proc., ekspertai teigia, kad tokį sprendimą nulėmė JAV prezidento Donaldo Trumpo muitu politika. Anot jų, nors anksčiau buvo tikėtasi lėtesnio palūkanų karpymo, tačiau dėl geopolitinio neapibrėžtumo šiemet galima tikėtis bent poros mažinimų.

T. Povilauskas: kovą nebuvo užtikrintumo, kad ECB toliau mažins palūkanas

SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, ECB sprendimą nulėmė D. Trumpo muitų politika. Jo manymu, dar kovą – kai įvyko praeitas palūkanų mažinimas, rinkos dar nebuvo užtikrintos dėl tolesnio mažinimo. 

„Po paskutinio posėdžio kovą buvo tikimybė 50/50. Mes kaip ir galvojome, kad turėjo būti mažinimas, bet prieš 6 savaites to užtikrintumo nebuvo“, – Eltai sakė T. Povilauskas. 

„Bet iš esmės reikalai pasikeitė dėl D. Trumpo muitų politikos. Ir per pastarąsias dvi savaites rinka buvo paruošta palūkanų normų mažinimui. Nes centrinių bankų tikslas imantis tokių veiksmų yra finansų rinkose nekelti per didelės nuostabos dalyviams. Tai kadangi nebuvo užuominų, kad mažinama nebus, tai visi buvo pasiruošę“, – komentavo jis. 

SEB ekonomistas prognozuoja, kad birželio 5 d. ECB vėl sumažins palūkanas 0,25 proc. punkto. Taip pat, jo teigimu, jei Europos Sąjungos (ES) ir JAV derybos dėl muitų nepavyks, ECB bus priversta imti dar drastiškesnio mažinimo. 

„Ir dabar visų akys ir mintys nukrypusios į birželio 5 d. Ir turint omenyje tai, kiek nutiko per praeitas 6 savaites, tai turime prognozę, kad bus palūkanų normos mažinamos dar 25 baziniais punktais“, – kalbėjo ekonomistas. 

„Kas yra susitikimo esmė, tai kai anksčiau sakydavo, kad pinigų politika yra ribojanti, tai šio žodelio nebeliko jau šios dienos sprendime. Ir pripažįstama, kad dabartinės palūkanos jau neutralios. Ar ateityje gali tekti skatinti ekonomiką? Taip gali, jei reikalai už Atlanto rutuliosis prastesne linkme ir euro zonos eksportas pradės realiai mažėti“, – aiškino jis.  

N. Mačiulis: tikėtina, kad ECB dar porą kartų sumažins palūkanas 

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad ECB turės bent du kartus mažinti palūkanas šiemet. Tačiau, anot jo, jei tarptautinė įtampa toliau augs, palūkanų mažinimai gali būti spartesni ir didesni. 

„Tikėtina, kad ECB dar bent porą kartų sumažins palūkanas. Bet neatmesčiau scenarijaus, kad jei didėja tarptautinės įtampos, tai ECB turės imtis daug agresyvesnio mažinimo“, – teigė N. Mačiulis.

Kaip aiškina ekonomistas, tiek JAV tarifai, tiek dėl jų galimai išaugsianti ES prekyba su Azija turės defliacinį poveikį. Dėl to, anot jo, ECB mažiau dėmesio skirs infliacijos pavojui ir susitelks į ekonomikos augimo palaikymą. 

„Akivaizdu, kad JAV vykdoma importo tarifų didinimo politika turi labiau neigiamos įtakos euro zonos ekonomikos augimui ir daro neigiamą spaudimą kainoms. Tai visų pirma dėl atpigusios naftos, gamtinių dujų, pabrangusio euro. Bet taip pat ir netiesiogiai, kuomet Kinija, Vietnamas, Pietryčių Azijos valstybės bandys realizuoti dalį produkcijos ES. Tai irgi gali kurti defliacinį sprendimą“, – komentavo ekonomistas. 

„Tad ECB pripažino, kad pagrindine rizika tampa ne per spartus kainų augimas. Nors Christine Lagarde sakė, kad dar negalime pasakyti ekonominių poveikių. Nes jei įsivyrauja protekcionizmas ir reikia taikyti tarifus, tai keisis tiekimo grandinės. O tiekimo grandinių sutrikimai gali turėti labai neigiamos įtakos infliacijos augimui“, – aiškino jis.

L. Baškys: 2026 m. bazinės palūkanų normos gali nesiekti net 2 proc. 

„SME Bank“ Verslo bankininkystės vadovas Lukas Baškys pastebi, kad finansų rinkos jau dabar spėja, kad 2026 m. bazinės palūkanų normos bus mažesnės nei 2 proc. Anot specialisto, mažėjančios palūkanos leidžia skolintis pigiau, o tai padės Europos verslui blogėjančių ekonominių nuotaikų kontekste. 

„ECB sprendimas mažinti palūkanų normas gali būti vertinamas kaip nedidelis pragiedrulys besiniaukiančioje pasaulinės ekonomikos aplinkoje. Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR nuo savo aukštumų 2023 m. rudenį yra sumažėjusi bemaž perpus. (...) Be to, finansų rinkos įskaičiuoja, kad ECB ir toliau mažins palūkanų normą ir jau kitais metais ji gali nesiekti nė 2 proc.“ – Eltai komentavo L. Baškys. 

„Pigesnis skolinimasis gali paskatinti investicijas, plėtrą ir palengvina finansinę naštą įmonėms, turinčioms paskolų“, – priduria jis. 

Tačiau, anot jo, toks palūkanų karpymas yra paremtas geopolitiniu neapibrėžtumu, kurį sukėlė muitai ir prekybos karų baimė, o tai trukdo verslui planuoti ilgalaikes strategijas. Tad, jo teigimu, jei vyks prekybos konfliktas tarp JAV ir ES, palūkanų mažinimo pagerinti verslo situacijai nepakaks.

„Geopolitinė įtampa ir prekybos karai kelia didelį neapibrėžtumą ir apsunkina sprendimus verslui. Tokioje aplinkoje kyla didelė rizika, kad gali sutrikti tiekimo grandinės, prieiga prie užsienio rinkų bus apribota, o vartotojų ir verslo pasitikėjimas sumažės“, – aiškina „SME bank“ atstovas. 

„Todėl ECB palūkanų mažinimas ir gerėjantis finansavimo prieinamumas gali būti nepakankami kompensuoti neigiamą geopolitinio nestabilumo ir prekybos karų poveikį. Iš įmonių tai pareikalaus itin didelio budrumo, lankstumo ir pasiruošimo greitai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų“, – tvirtina jis. 

ECB septintą kartą sumažino bazines palūkanų normas

ECB ketvirtadienį dar kartą 0,25 procentinio punkto sumažino palūkanų normas. Dabar šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 2,25 proc.

Tai jau septintas kartas kai ECB imasi palūkanų mažinimo. 

Taip pat iki 2,4 proc. sumažinta palūkanų refinansavimo norma, o riboto skolinimosi galimybės norma – iki 2,65 proc. 

Šie pakeitimai įsigalios balandžio 23 d.  

Panašus žingsnis buvo žengtas ir ankstesniame ECB posėdyje kovo mėnesį.