Ekspertai įvertino šiųmetines lėšas keliams: tokiu tempu proveržio nepasieksime

Kelių ir gatvių remontui šiemet skirta kiek daugiau lėšų nei praėjusiais metais, tačiau ekspertai sako, kad toks augimas tikrai nepakankamas, jei norime ne tik palaikyti esamą kelių būklę, bet ir ją reikšmingai pagerinti. Be to, trūksta aiškios strategijos, kaip su turimomis lėšomis atlikti daugiau darbų, skelbia naujienų portalas „Delfi“.

2022 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) visų šalies kelių priežiūrai ir plėtrai skirta 543 mln. eurų, pernai ši suma siekė 531,6 mln. eurų.

Trečdalis KPPP lėšų atiteks savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, kurių nemažą dalį vis dar sudaro žvyrkeliai. Visgi savivaldybių atstovai ir ekspertai sako, kad skiriamų sumų nepakanka, kad žvyro dangą imtų keisti asfaltas. Su gaunamais pinigais proveržio pasiekti nepavyks, o geriausia, ką bus galima padaryti, tai nebent išlaikyti kelius tokius, kokie yra dabar.

Savivaldybės iš KPPP šiemet gaus maždaug 30 proc. arba 35 mln. eurų daugiau lėšų. Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius portalui „Delfi“ sakė, kad šis augimas yra labai sąlygiškas.

„Tuo, kad finansavimas šiemet auga, mes, savivaldybininkai, aišku, džiaugiamės, bet šiuos metus lyginame ne tik su pernykščiais, bet ir su 2020 metais. Palyginti su pernai metais, finansavimas auga gana solidžiai, bet reikia prisiminti, kad pernai, palyginti su užpernai, jis buvo sumažėjęs 20 mln. eurų”, – primena M. Sinkevičius.

Pasak jo, iš esmės tai reiškia, kad šiemet finansavimas savivaldybių keliams lieka 2020-ųjų lygio, nes papildomos lėšos geriausiu atveju padengia infliacijos kaštus.

„Mes gi žinome, kas vyksta aplinkui, kaip kyla infliacija ir darbų kainos. Todėl tą padidėjimą visa tai ir suvalgys. Rimtesnio proveržio tikėtis nereikėtų. Objektyviai negalima teigti, kad padarysime daugiau darbų“, – teigia Savivaldybių asociacijos prezidentas.

Jis taip pat yra įsitikinęs, kad didžioji dalis surenkamo degalų akcizo turėtų atitekti būtent keliams, tačiau dabar valstybė nemažą dalį šių mokesčių skiria kitiems savo poreikiams.

„Kelininkai ir tarp eilučių, ir tiesiai šviesiai mums sako, kad to, ką valstybė investuoja į vietinės reikšmės kelius, užtenka tik palaikyti tų kelių lygį, bet veikdami tokiais tempais, rimto proveržio nepasieksime“, – portalui „Delfi“ sako M. Sinkevičius.

Tiesa, jis palankiai vertina Susisiekimo ministerijos inicijuotą kelių finansavimo sistemos pertvarką ir naujus principus, pagal kuriuos lėšos pradėtos skirstyti jau šiemet.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad nauja kelių finansavimo sistema leis lengviau planuoti ir efektyviau panaudoti kelių infrastruktūrai skiriamas lėšas, maksimaliai išvengti sprendimų politizavimo ir didinti savivaldybėms bendrąjį finansavimą vietinės reikšmės keliams.

Pirmą kartą KPPP lėšos bus planuojamos ne vienų, o trejų metų laikotarpiui. Taip bus paprasčiau planuoti kelių infrastruktūros projektus, sumažės rizika neefektyviai naudoti KPPP lėšas. Be to, bus aiškiau apibrėžiami kelių objektų atrankos kriterijai, procedūros ir jų vykdymas.

Galima dirbti pigiau ir išmaniau

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas, dabar konsultantu dirbantis Egidijus Skrodenis „Delfi“ taip pat sakė, kad reikėtų suprasti, jog pinigų kelių sektoriui per artimiausią dešimtmetį vargu ar atsiras ženkliai daugiau, todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip su esamomis lėšomis nuveikti daugiau. Tai padaryti, jo teigimu, galimybių tikrai yra.

„Pirmas dalykas, trūksta kryptingo planavimo, o kelių plėtros strategijos keičiasi su besikeičiančia politine valia. Tai lemia, kad priėmus vienus sprendimus ir pradėjus investuoti į vienus kelių projektus, nuomonėms pasikeitus, metamasi į kitus, o tai, kas buvo pradėta, paliekama“, – kalba E. Skrodenis.

Todėl jo teigimu, naujojoje KPPP strategijoje atsiradęs trimetis planavimas ir didesnis savivaldybių savarankiškumas yra teigiamas pokytis.

E. Skrodenis taip pat teigia, jog galbūt kelių tiesimui būtų verta naudoti naujas technologijas: „Tos technologijos beveik nesikeičia, be to, projektuotojai konkrečias technologijas įrašo projektus, tuomet rangovai konkuruoja, kuris tą technologiją padarys. Bet jei mes rangovams leistume patiems rinktis technologijas, kurios leistų pasiekti tam tikrus nustatytus kelio kokybės parametrus, turėtume ir stipresnę konkurenciją, ir galbūt mažesnę kainą bei spartesnį darbų įgyvendinimą. Tai leistų su turimomis lėšomis padaryti daugiau kokybiškų kelio kilometrų.“

Kaip dar vieną neūkiškumo pavyzdį pašnekovas mini ir kai kuriuos naujai tiesiamus dviračių takus, kai asfalto danga daroma gana didelio storio vien tam, kad paskui tuos takus būtų galima valyti naudojant specialią techniką. E. Skrodenis retoriškai klausia, ar nebūtų pigiau tiesiog nusipirkti mažesnį ir lengvesnį traktorių, skirtą takams valyti?

„Turime galvoti kaip su tuo turimu pinigų krepšeliu elgtis racionaliau ir taikyti kitokius sprendimus, kurie leistų nuveikti daugiau“, – teigia ekspertas.

ELTA