Ekspertai įvertino padėtį statybos prekių sektoriuje: „Kesko“ pasitraukimas rinkos nesutrikdytų

50 proc. „Senukų“ grupės akcijų valdančiam Suomijos koncernui „Kesko“ traukiantis iš mažmeninės statybos, remonto ir buities prekių prekybos rinkos, viešojoje erdvėje kalbama ir apie galimą koncerno pasitraukimą iš Lietuvos. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad tai rinkos šalyje nesutrikdytų, o užsienio kapitalo atėjimas ar išėjimas yra įprasta, europines tendencijas atspindinti praktika.

„Nematau didelio pasikeitimo, tik tai, kad viena iš stambesnių Lietuvos įmonių taptų pilnai lietuviška. Jeigu „Kesko“ nutartų trauktis iš Lietuvos, tai žymėtų tam tikrą etapą, kur užsienio kapitalas suvaidino savo vaidmenį, gavo savo grąžą ir ketina trauktis, užfiksavęs savo rezultatus. Įmonių valdyme ir ypatingai užsienietiškame kapitale, kuris yra lakus, tai yra įprasta praktika“, – Eltai kalbėjo M. Dubnikovas.

„Manau, kad rinka tiesiog yra pasiekusi tam tikrą išvystymo lygį: ir konkurencija yra, ir pinigų srautai. Rinka yra patobulėjusi ir išsivysčiusi, ji atspindi europines tendencijas“, – pridūrė jis.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas tikino nemanantis, kad „Kesko“ pasitraukimas galėtų sutrikdyti „Senukų“ grupės veiklą, tačiau pasvarstė, jog situacija galėtų būti naudinga konkuruojančioms bendrovėms.

„Sunku prognozuoti, kas čia galėtų pasikeisti rinkoje, nes mažmeninėje rinkoje turime keletą žaidėjų, ne tik „Senukai“, gali džiaugtis kiti rinkos dalyviai, kurie irgi užsiima mažmeninių statybinių medžiagų prekyba“, – sakė jis.

Pirkėjams sąlygos vis gerėja

Statybinių prekių ir bendrai statybos sektoriui Šiaurės bei Vakarų Europoje išgyvenant nelengvus laikus, ekspertai tikina – Lietuvoje rinkos padėtis yra normali. Nors yra pastebima, kad sektoriaus raida yra pristojusi, M. Dubnikovas tikina, jog potencialas jai atgyti per artėjančius kelis metus yra nemažas.

„Šiuo metu nekilnojamojo turto rinka, kas natūraliai yra ir mažmeninė rinka, yra pristojusi, bet potencialas, kad ji po metų ar dviejų galėtų atgyti ir turėti didesnę paklausą, tikrai yra. Mažmeniniams pirkėjams klostosi vis geresnės sąlygos, šiais metais atlyginimai Lietuvoje auga bene sparčiausiai Europoje, infliacijos praktiškai nėra, palūkanos mažėja, tai tie visi efektai persikels į 2025 metus ir tas potencialus vartotojas galės įsigyti daugiau, ko jam reikia“, – tvirtino ekonomistas.

Panašios nuomonės laikosi ir D. Gedvilas, pabrėžęs, jog Lietuvoje sektoriaus padėtis yra tenkinanti, ypač lyginant su sunkumus patiriančiomis kaimyninių šalių rinkomis.

„Žiūrint toliau į ateitį, galvoju, kad pradės atsistatyti kaimyninės rinkos, kurios šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus. Matome, kad Skandinavijos rinkoje yra daug iššūkių statybininkams, Centrinėje Europoje, Vokietijoje, Prancūzijoje irgi statybų sektorius išgyvena nelengvą laikotarpį, bet Lietuvoje mes gyvename pakankamai gerai, matome, kad turime apyvartas geras ir užimtumas žmonių neblogas“, – aiškino LSA vadovas.

„Mūsų asociacijos statistikoje matome, kad įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų tai pas juos yra mažiau užsakymų, nei buvo ankstesniais metais, bet apskritai situacija rinkoje yra kol kas normali“, – teigė jis.

Tuo tarpu Vakarų Europoje statybų apimtys yra smukusios. D. Gedvilas paaiškino, kad tai nulėmė tiek nepalanki investicinė padėtis, tiek mažėjančios pramonininkų investicijos į plėtrą.

„Ženkliai sumažėjo statybos apimtys. Investuotojai, matyt, ir dėl paskolų maržos, kad palūkanos didelės, ir apskritai dėl gyventojų įperkamumo sumažino apimtis. Pramonė taip pat nedaro investicijų į plėtrą, matyt, nes eksportas traukiasi, pavyzdžiui Vokietijoje. Skandinavai taip pat išgyvena nemažą iššūkį“, – įvardijo jis.

Įvardijo sektoriaus iššūkius Lietuvoje

D. Gedvilas įvardijo tris reikšmingiausius iššūkius Lietuvos statybų sektoriuje – tai sunki statybos leidimų gavimo procedūra, kvalifikuotos darbo jėgos stygius ir aukštas darbo jėgos apmokestinimas.

„Susiduriame su kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi ir manome, kad statyba turės keistis. Manome, kad surenkamumas didės ir daug statybinių elementų bus gaminama gamykla ir atvežami į aikštelę tik sumontuot. Statybvietėse trūkstant kvalifikuotų specialistų, matyt, procesai persikels į gamyklą“, – svarstė LSA vadovas.

„Manome, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra pakankamai aukštas, nes Europoje pagal darbo jėgos apmokestinimą esame antri po Belgijos. (...) Nemaža dalis Lietuvos statybininkų dirba nelegaliai, dirba šešėlyje ir LSA nariams, kurie dirba legaliai ir moka mokesčius, nėra lengva konkuruoti su jais“, – teigė jis.

Statybininkų asociacijos vadovas taip pat paminėjo, kad esant neblogoms statybų apimtims, tai leidžia mokėti geresnes algas ir išlaikyti darbuotojus, kurie kitu atveju važiuotų dirbti į Vakarų rinkas.

„Nors statybų sektoriuje ir yra problemų, galvojame, kad šiuo metu svarbiausia turėti apimčių. Jeigu turime apimčių, tai atsiranda galimybė daugiau mokėti darbuotojui ir spręsti darbo jėgos stygiaus problemą“, – pabrėžė jis.

A. Rakauskas: Baltijos šalys nebėra „Kesko“ strategijos dalis

Išskirtiniame Eltai duotame interviu, „Senukų“ grupės prezidentas A. Rakauskas patvirtino, kad „Kesko“ strategija keičiasi jau nuo 2016 metų – suomiai vietoj mažmeninės prekybos pastaruoju metu vis didesnį dėmesį skiria didmeninei prekybai bei maisto produktams ir automobiliams Skandinavijos šalyse.

„Patys suomiai atvirai pripažįsta, kad mūsų ir jų verslai šiuo metu nebeturi jokios sinergijos“, – sako „Senukų“ grupės prezidentas.

„Kesko“ vadovai yra tiesiai pareiškę, kad jau kurį laiką nei mažmeninė prekyba, nei Baltijos šalys nėra „Kesko“ strategijos dalis, tačiau nuolat iš „Senukų“ gaunami pinigų srautai šiuo metu juos džiugina. 2016 m. „Kesko“ įsigijo didmeninės prekybos tinklą „Onninnen“. Tuo tarpu mažmeninės prekybos parduotuves Latvijoje ir Estijoje, kurios dėl prasto valdymo buvo praradę lyderio pozicijas ir generavo nuostolį, pardavė mums, „Senukams“, – teigia A. Rakauskas.

Žiniasklaidoje skelbta, kad, nepaisant gerų „Senukų“ rezultatų, suomiai yra inicijavę plačiau nekomentuojamą teisminį procesą dėl A. Rakausko pasitraukimo iš grupės prezidento pareigų.