Ekspertai: didindama MMA Vyriausybė nusileido tiek darbdaviams, tiek darbuotojams

Vyriausybei trečiadienį nutarus minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2025 metų didinti 12,34 proc., arba 114 eurų – iki 1038 eurų (neatskaičius mokesčių), vieni ekspertai teigia, kad valdantieji nusileido verslo spaudimui ir MMA didina mažiau nei priklausytų, kiti sako, kad valdžia nusileido darbuotojams ir MMA padidino per daug, neatsižvelgusi į neaugantį darbo našumą.

„Nedidina tiek, kiek priklausytų, nes yra darbdavių spaudimas, kurie nenori didinimo, tai gaila, kad nusileidžia“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius Romas Lazutka.

Tuo metu užimtumo ir darbo rinkos politikos tyrėjas Boguslavas Gruževskis mano, jog negalima MMA sieti tik su vienu rodikliu, – vidutiniu darbo užmokesčiu – atlyginimai, anot jo, turi augti atsižvelgiant ir į darbo našumą, kuris pastaruoju metu neaugo. 

„Darbo užmokesčio augimo pagrindą turi sudaryti našumo augimas, tokio našumo šitame laikotarpyje mes neturėjome. (...) Buvo partnerių susitarimas ir iš principo jie didino 12 proc., nors tam tikroms įmonėms tai gali būti per sunku“, – BNS sakė B. Gruževskis. 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad norint sumažinti atotrūkį tarp MMA ir darbo našumo, būtina užtikrinti, kad pernelyg nenukentėtų verslas, daugėtų darbo vietų. 

Sociologijos mokslininkė Jurga Bučaitė-Vilkė sutinka, kad verslui užkrauta didelė našta, tačiau minimalią algą uždirbantieji turi teisę taip pat gauti didesnį atlyginimą.

Trišalė taryba birželį nesutarė, kiek nuo kitų metų turėtų didėti MMA –  verslas siūlė ją didinti 10 proc. iki 1016 eurų, profsąjungos – 15,7 proc. iki 1070 eurų, todėl Vyriausybė trečiadienį priėmė vienašališką sprendimą.

„Oficialus argumentas – atlyginimai Lietuvoje pastaraisiais metais auga sparčiausiai Europos šalyse. Tai yra tiesa, bet kai sakoma, kad augo, nesakoma, nuo kurio lygio“, – teigė R. Lazutka.

Pasak jo, algos Lietuvoje, įskaitant ir MMA, po nepriklausomybės atgavimo smarkiai smuko, vėliau – po 2009 metų krizės iki 2014 metų buvo stagnacija, kai atlyginimai neaugo.

„Tie atlyginimai (nuo 2014 metų – BNS) pagal mūsų ekonomiką atsigavo sparčiau ir pagal mūsų ekonomikos išsivystymo lygį atlyginimai galėtų būti ir didesni“, – kalbėjo ekonomistas.

A. Lazutkos teigimu, didėjanti minimali alga nebūtinai reiškia, kad augs bedarbių skaičius.

„Kai didėja alga, žmonės gali daugiau pirkti, tuomet (darbdaviai – BNS) gali kelti ir kainas. Darbdaviai, kurie baiminasi, neva dėl augimo jie nepajėgs sumokėti (algų – BNS) (...), jie gali perkelti tą padidinimą į kainas“, – sakė jis.

Pasak A. Lazutkos, atlyginimų didinimas leidžia į darbo rinką labiau įtraukti nedirbančius žmones, mažėja pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių poreikis. Be to, didesni atlyginimai skatina diegti naujas technologijas, modernizuotis.

„Algų augimas Lietuvai yra reikšmingas todėl, kad mūsų gyventojų pajamos gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio“, – teigė ekonomistas.

MMA kėlimas neatitinka esamos padėties rinkoje

Tuo metu B. Gruževskis teigė, kad į MMA kėlimą reikėtų žiūrėti kompleksiškiau – kiekvienoje įmonėje, mieste ar kaime situacija yra individuali, todėl negalima MMA sieti tik su vienu rodikliu, šiuo atveju – vidutiniu darbo užmokesčiu.

„Reikia baigti su tokiais linijiniais sprendimais. Aš manau, kad tikrai ne visose įmonėse, ne visose veiklose reikia didinti darbo užmokestį, kadangi našumas neauga. Faktiškai darbo užmokesčio augimas rinkos ekonomikoje turi atitikti našumo augimą. (...) Aš esu už tai, kad būtų sudarytos sąlygos įmonėms, kurių ekonominė padėtis yra sunkesnė (nedidinti atlyginimų – BNS)“, – sakė jis.

„Mums demokratinėje valstybėje turi būti svarbu užtikrinti tinkamą santykį tarp pelno ir darbo užmokesčio“, – pabrėžė mokslininkas.

Jo teigimu, MMA kėlimas galėtų būti skirtingas ir tarp, pavyzdžiui, skirtingų sektorių.

„Prekybos centruose, pavyzdžiui, yra aukšti pelnai, nors našumas ten nėra aukštas. Tai aišku, kad yra pagrindas, kad atlyginimai prekybos centruose augtų sparčiau. (...) Manau, yra pagrindas diferencijuoti MMA augimą pagal įmonės galimybes“, – aiškino B. Gruževskis.

LLRI prezidentė E. Leontjeva sako, kad toks MMA didinimas tinkamai neatspindi situacijos darbo rinkoje. 

„Lietuvos ekonomikos konkurencingumas praranda pagreitį. Tą pernai pastebėjo ir Europos Komisija, pabrėžusi, jog nominalios darbo sąnaudos per trejus metus Lietuvoje augo greičiausiai Europoje ir siekia beveik 28 proc., kai ES vidurkis nesiekia 8 proc.“, – komentare BNS pažymėjo ji.

Be to, ji pabrėžė, kad viliantis sumažinti atotrūkį tarp MMA ir darbo našumo, privalu užtikrinti, kad pernelyg nenukentėtų verslas, daugėtų darbo vietų. 

„MMA gali didėti tik tiek, kad išlaikytume veikiančią ekonomiką ir darbo vietas”, – komentavo E. Leontjeva.

Geriausias kompromisas – blogas sprendimas visoms pusėms

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja J. Bučaitė-Vilkė teigė, kad verslui ir darbuotojams nesusitarus dėl vieno MMA dydžio buvo priimtas geriausias įmanomas sprendimas. 

„Manau, kad tai neblogas kompromisas. Derybų mene geriausias kompromisas yra blogas sprendimas visoms pusėms“, – BNS teigė J. Bučaitė-Vilkė.

Anot jos, šiuo atveju buvo sudėtinga situacija, kai tiek verslo, tiek darbuotojų argumentai buvo svarūs – verslui iš tiesų šiuo metu užkrauta didelė našta, tačiau minimalią algą uždirbantieji turi teisę į tiek pat augantį atlyginimą, kaip ir kiti darbuotojai.

„Vis tiek čia atsižvelgia į įvairių socialinių grupių įvairovę, į tą tokį socialinį teisingumą“, – sakė mokslininkė.

Vis dėlto, ji pabrėžė, kad toks spartus MMA kilimas gali turėti neigiamos įtakos darbuotojų, kurie uždirba šiek tiek daugiau nei MMA, moralei – jų atlyginimas gali nespėti taip greitai kilti.

„Algų sektoriuje ir ekonominio vartojimo srityje neatitikimai visada yra ir čia, Lietuvoje, tai yra didelė problema jau nuo seno. Nes aš irgi matau, kaip universitete vėluoja tas atlyginimų augimas ir taip, mes esame priklausomi nuo Vyriausybės programos kažkokių įpareigojimų, kurie nustato tą algų kėlimą“, – vertino J. Bučaitė-Vilkė. 

Be to, anot jos, problemų patirs ir verslas.

„Verslui čia yra iššūkis, bandys visaip kaip dėliotis, automatizuotis, mažinti etatą žmonėms. Ypač smulkusis verslas, regione esantis verslas, tokiose mažai uždirbančiose srityse“, – sakė ekspertė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas Vyriausybės posėdyje teigė, kad pernai minimalų atlygį padidinus mažiau nei reikėtų pagal formulę, jos laikantis MMA turėtų didėti 16 proc., tačiau prie jos nespėtų prisitaikyti ekonomika ir darbdaviai.  

Premjerė Ingrida Šimonytė Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė, kad MMA iki numatyto lygio turėtų būti didinama per dvejus metus, kaip siūlė Lietuvos bankas (LB) – per šį laiką MMA turėtų pasiekti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. 

LB gegužę pasiūlė kitais metais minimalų atlygį didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų. 

Šiuo metu MMA siekia 924 eurus ir sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo.

„Sodros“ duomenimis, tokį atlyginimą gauna apie 110 tūkst. žmonių, arba 9 proc. visų dirbančiųjų.