Ekspertai: branduolinė avarija Ukrainoje mažai tikėtina, didelio pavojaus Lietuvai nebūtų

Rusijai užpuolus Ukrainą ir tarptautinei bendruomenei nerimaujant dėl branduolinės avarijos rizikos, Lietuvos ekspertai tvirtina, jog Ukrainos atominės jėgainės neturėtų tapti Rusijos atakų objektu, nes tai keltų grėsmę tiek pačiai Rusijai, tiek Baltarusijai. 

Branduolinės energetikos ekspertai sako, jog galima avarija Ukrainos atominėse elektrinėse (AE) labiausiai paveiktų aplinkines teritorijas ir jų gyventojus, o Lietuvai, pasak jų, pavojus nebūtų didelis. 

Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) teigia, kad rusų šiuo metu kontroliuojamos neveikiančios Černobylio AE keliama rizika gyventojams ir aplinkai yra mažesnė nei veikiančių jėgainių, tačiau kai kuriais atvejais poveikis kaimyninėms valstybėms neatmetamas. 

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Grosi) praėjusį sekmadienį  akcentavo „labai realią riziką, kad konflikto metu bus pažeisti radioaktyviųjų medžiagų įrenginiai, o tai gali turėti rimtų pasekmių žmonių sveikatai ir aplinkai“.

Susirūpinimą dėl išaugusios branduolinės grėsmės Rusijai įsiveržus į Ukrainą pirmadienį Briuselyje vykusioje neeilinėje Europos Sąjungos Energetikos taryboje išreiškė ir Lietuva.  

„Lietuva paragino Tarptautinę atominės energijos agentūrą imtis ryžtingų veiksmų ir padėti Ukrainai užtikrinti tinkamą saugos garantijų įsipareigojimų įgyvendinimą branduoliniuose objektuose, sukuriant specialią darbo grupę“, – pranešė Energetikos ministerija.  

Be to, Energetikos taryboje Lietuva akcentavo, jog Baltarusijoje ruošiamasi karo sąlygomis pradėti naudoti antrąjį Astravo AE bloką, o tai kelia didelę branduolinę grėsmę visam regionui, todėl ES privalo reikalauti, kad Minskas sustabdytų AE veiklą. 

Ukraina turi keturias veikiančias branduolines jėgaines – iš viso 15 reaktorių, taip pat Černobylio branduolinių atliekų saugyklas, todėl baiminamasi dėl galimų pasekmių, jei jos būtų pažeistos Rusijos karinės invazijos Ukrainoje metu. 

R. Švedas: Ukrainos AE neturėtų tapti Rusijos atakų objektu

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas sutinka, kad kare gali būti įvairių atsitikimų, tačiau mano, kad Ukrainos branduolinės jėgainės neturėtų tapti Rusijos pajėgų atakų objektu.

„Kur dabar čia Rusijos logika užkabinti tuos reaktorius? Jeigu prasidės radiacija, kam čia nuo to bus geriau? Ar Rusijai nuo to bus geriau?“ – BNS svarstė R. Švedas. 

„Sveikas protas sako, kad tai nebūtų naudinga. Rusai supranta, kad tai sukeltų grėsmę jiems patiems“, – pridūrė jis. 

Vis dėlto R. Švedas sutiko su kitų ekspertų teiginiu, jog net ir įvykus avarijai vienoje iš Ukrainos atominių jėgainių, žala Lietuvai būtų minimali. 

„Jeigu jie ir pažeistų kokį nors reaktorių vieną iš esmės, tai, kaip sako mūsų mokslininkai, galima žala mums būtų minimali dėl atstumo“, – teigė energetikos ekspertas. 

Tačiau, pasak jo, galutinį poveikį lemtų vėjo kryptis: „Pagrindinis dalykas yra vėjo kryptis. Tada reikia žiūrėti vėjo kryptį“. 

Be kita ko, R. Švedas atkreipė dėmesį, jog Černobylio AE buvo įrengti dabar jau nebenaudojami rusiški RBMK tipo reaktoriai. Visose keturiose Ukrainoje veikiančiose branduolinėse jėgainėse įrengti PWR tipo, arba suslėgto vandens reaktoriai. 

Pasak R. Švedo, svarbu ir tai, kokia yra reaktoriaus fizinė apsauga bei jo korpuso patvarumas. Jo teigimu, naujausi branduoliniai reaktoriai turi modernius gaubtus, galinčius atlaikyti krentantį lėktuvą. 

Galima AE avarija labiausiai paveiktų aplinkines teritorijas

BNS kalbinti Lietuvos branduolinės energetikos ekspertai sako, kad galimos avarijos Ukrainos atominėse jėgainėse didžiausią poveikį turėtų aplinkinių vietovių gyventojams, tuo metu pavojus Lietuvai nebūtų didelis. 

„Jeigu būtų tie objektai pažeisti, tai visų pirma didžiausias pavojus būtų aplinkinių vietovių gyventojams, kadangi čia bet kuriuo atveju (...) būtų pagrinde lokalinis pavojus“, – BNS sakė Lietuvos energetikos instituto branduolinės saugos ekspertas, Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Algirdas Kaliatka.

Jo teigimu, branduolinės avarijos poveikis aplinkai ir žmonėms būtų nepalyginamai mažesnis negu panaudojus branduolinį ginklą. 

Pasak Fizinių ir technologijos mokslų centro Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovo Artūro Plukio, konkretus pavojus priklausytų nuo to, kokie jėgainių įrenginiai būtų pažeisti galimos avarijos metu. 

„Jeigu veikimo metu pažeidžiama kažkokia aušinimo, cirkuliacijos sistema, galimi radioaktyvaus vandens ar radioaktyvių dujų aerozolių išmetimai. Jie būtų pavojingesni artimesnei aplinkai, jeigu nėra didelio gaisro, aukšto išmetimo. Paprastai vertinama tik kelių kilometrų atstumu (...) Jeigu būtų didelis reaktoriaus korpuso pažeidimas, tuomet avarija prilygtų Fukušimos (Japonijos AE, kurioje 2011 metais dėl galingo cunamio įvyko avarija – BNS) atvejui“, – BNS sakė A. Plukis. 

Tačiau net ir tokiu atveju, pasak jo, pavojaus Lietuvai nebūtų. 

„Tuomet turime jau didesnę ar pastovesnę taršą. Ji irgi nesiektų labai toli, bet jau artimoje aplinkoje būtų pavojinga dirbti personalui, vietiniams gyventojams. Kažkiek būtų pernešta radioaktyvių medžiagų toliau, bet tai iš tikrųjų nėra dideli kiekiai ir Lietuvos atveju jie nebūtų pavojingi“, – teigė mokslininkas. 

A. Kaliatka pasakojo, jog pernai vykusio Europos techninės saugos organizacijų tinklo (ETSON) projekto metu jame dalyvavę ukrainiečiai nagrinėjo hipotetinį avarijos atvejį atominėje elektrinėje, panašioje į Ukrainos Rivnės AE.  

Pasak eksperto, nustatyta, kad apie 500 km spinduliu – maždaug toks atstumas skiria Rivnės miestą nuo pietinės Lietuvos ir Baltarusijos sienos – aplink jėgainę per pirmąsias 7 dienas nuo avarijos žmonės gautų iki 10 milisivertų radiacinės dozės. 

„Tai panašiai tokia dozė, kurią galima gauti atliekant viso kūno tomografiją. (...) Bet ji nėra sveikatai iš karto pavojinga“, – teigė A. Kaliatka. 

„Aišku, vietoje esantiems gyventojams, teritorijoms greta jėgainės tai būtų tas pats, kaip ir Pripetei po Černobylio avarijos“, – pridūrė jis. 

A. Kaliatkos teigimu, mirtina radiacijos dozė žmogui yra apie 10 sivertų (1 sivertą sudaro 1000 milisivertų – BNS).

Černobylio radioaktyvumas mažesnis nei veikiančių jėgainių 

Ukrainos valdžios institucijos anksčiau skelbė, jog Rusijos kariams perėmus Černobylio AE teritoriją, joje padidėjo radiacijos lygis, tačiau TATENA pareiškė, kad jis tebėra žemas ir „nekelia jokio pavojaus“.

Ekspertų teigimu, avarija Černobylio AE teritorijoje, kur dabar saugomas radioaktyvus kuras ir atliekos, taip pat labiausiai paveiktų aplinkinius regionus, tuo metu Lietuvai didelio pavojaus nebūtų. 

„Mes nagrinėjome Ignalinos atominėje elektrinėje, kas būtų, jeigu ten saugomas radioaktyvus kuras būtų pažeistas žemės drebėjimo metu ar nukritus keleiviniam lėktuvui. Mes gavome, kad pavojus nėra labai didelis, bet vis tiek jis yra. Aišku, geriau jo išvengti“, – BNS teigė A. Kaliatka. 

„Černobylio jėgainės atveju tų branduolinio kuro rinklių yra truputį daugiau negu Ignalinos atominėje elektrinėje, (...) tai ten pavojus būtų gerokai didesnis negu Ignalinoje. Vėlgi, (...) aplinkiniai gyventojai gautų didžiausią dozę. Didžiausia tikimybė čia nukentėti yra Baltarusijai, kuri Černobylio avarijos metu nukentėjo netgi daugiau nei patys ukrainiečiai“, – pridūrė jis.  

A. Plukio teigimu, neveikiančioje Černobylio AE radioaktyvumas milijonus kartu mažesnis nei veikiančiose jėgainėse. Pasak jo, daugiausia problemų sukeltų užterštoje elektrinės teritorijoje kilęs gaisras, galintis pakelti į orą radioaktyvias dalis. 

„Pavojingumo radiologine prasme vėlgi Lietuvai nebūtų, kadangi tai nėra labai didelis aktyvumas likęs“, – BNS teigė A. Plukis. 

VATESI: poveikis kaimyninėms valstybėms neatmetamas 

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) teigimu, projektuojant atomines elektrines, nėra atsižvelgiama tokius išorinius poveikius, kaip kariniai veiksmai, todėl prognozuoti tokių avarijų eigą ir kiek radioaktyvių medžiagų galėtų būti išmesta į aplinką, yra sudėtinga.

Pasak VATESI, neveikiančios Černobylio AE keliama rizika gyventojams ir aplinkai yra mažesnė nei veikiančių jėgainių, todėl jos galimas radiologinis poveikis taip pat būtų mažesnis. Vis dėlto tam tikrais atvejais poveikis kaimyninėms valstybėms neatmetamas. 

„Pažeidus radionuklidus sulaikančias konstrukcijas branduolinės energetikos objektuose, esančiuose Černobylio AE teritorijoje, radionuklidai galėtų pasklisti ir už Černobylio zonos ribų. Tikėtina, kad būtų galimas poveikis ir kaimyninėms valstybėms“, – teigiama VATESI komentare BNS. 

Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė BNS teigė, jog visoje Lietuvos teritorijoje yra 43 ankstyvo radiacinio pavojaus stotys, galinčios nustatyti bet kokio radiacinio fono padidėjimą ore. Tankiausias stočių tinklas yra Lietuvos pasienyje su Baltarusija. 

„Kai atslinktų radioaktyvusis debesis, ši sistema, šios stotys iškart identifikuotų radioaktyvią taršą, o mūsų centro specialistai stebi šių stočių rodmenis 24 valandas per parą ištisas septynias paras“, – tikino R. M. Stasiūnaitienė. 

„(Gavus signalus apie radiacinio fono pakitimą – BNS) pagal nustatytą Vyriausybės tvarką būtų informuotos atsakingos institucijos ir, aišku, gyventojai“, – pridūrė ji.  

Černobylio AE, esančioje Ukrainos šiaurėje netoli sienos su Baltarusija, 130 km į šiaurę nuo Kijevo, 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa – atliekant saugos bandymą sprogo elektrinės 4-asis reaktorius. Tuomet pakilęs radioaktyvių dulkių debesis nuslinko virš Europos.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.

Autorius Giedrius Gaidamavičius,  BNS