Ekspertai atkreipia dėmesį į D. Trumpo ir Ukrainos sutarties dėl mineralų teisines spragas

Pagrindų sutartyje, kurioje bendrais bruožais apibrėžiamos galimybės JAV mainais į saugumo garantijas gauti pelno iš Ukrainos gamtinių išteklių, yra teisinių spragų, kurias būtina užpildyti būsimų derybų metu, abejų šalių vadovų susitikimo Vašingtone išvakarėse naujienų agentūrai „Reuters“ paaiškino keturi ekspertai.

Sutarties projekte, su kuriuo agentūrai „Reuters“ pavyko susipažinti, numatyta įsteigti bendrą JAV ir Ukrainos valdomą „Rekonstrukcijos investicijų fondą“. Sutarties sąlygos išdėstytos raminamu tonu, tačiau Jungtinės Valstijos jokių Kyjivo pageidaujamų saugumo garantijų nesiūlo.

Sutartį planuojama pasirašyti penktadienį, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo metu.

Sutartyje numatyta, kad Ukrainos vyriausybė ateityje į fondą įneš 50 proc. bet kokių valstybei priklausančių gamtinių išteklių ar pajamų už juos. Tačiau joje nėra jokių nuostatų, susijusių su konkrečiomis sumomis ar sutarties vykdymo grafiku, nenurodoma ir jokios su fondo valdymu susijusios informacijos.

Tačiau tai neturėtų stebinti, nes būtent to ir derėtų tikėtis iš pagrindų sutarties, teigia Leideno universiteto tarptautinės teisės docentas Brianas McGarry‘is, ne kartą konsultavęs besivystančias šalis derybų dėl sutarčių klausimais.

„Sutartimi sukuriama prievolė bendradarbiauti, tačiau neprisiimama jokių konkrečių gynybinio pobūdžio įsipareigojimų. Būtent tai ir matome šioje sutartyje. JAV jokių konkrečių garantijų nedavė“, – paaiškino B. McGarry‘is.

Vienas diplomatinis šaltinis, prašęs neminėti jo vardo ir pavardės, nes kalbama apie slaptus reikalus, pasakė, kad dokumentas „atrodo kaip gana neblogas sandėris abiem jos šalims“.

Nors sutartyje nėra numatyta jokių saugumo garantijų, jos nuostatos gali suteikti Ukrainai palengvėjimą, mat D. Trumpas atsisakė savo pradinio reikalavimo už jau suteiktą karinę pagalbą sumokėti 500 mlrd. JAV dolerių sumą. Tuo tarpu V. Zelenskis trečiadienį pasakė, kad sutarties dėl mineralų sėkmė priklausys nuo derybų su D. Trumpu baigties, atkreipdamas dėmesį, kad JAV saugumo garantijų joje visgi nėra numatyta.

Tačiau dokumente nustatyta, kad lėšos bus investuojamos, siekiant „skatinti Ukrainos saugumą ir klestėjimą“, be to, bus sudaryta atskira fondo sutartis, kurioje bus numatyti būsimų finansinių išmokų dydžiai.

JAV vyriausybė „užtikrins ilgalaikį finansinį įsipareigojimą vystyti stabilią ir ekonomiškai klestinčią Ukrainą“, nurodoma dokumente, konkrečiai nepaaiškinant, ką gi tai reiškia.

B. McGarry‘is pridūrė, kad konkrečias sutarties nuostatas reikės suderinti būsimų derybų metu, kurioms pasibaigus bus galima priimti įpareigojančią sutartį.

Beprecedentis požiūris

Vienas dalykas, kritęs B. McGarry‘iui į akis, yra tas, kad sutarties projekte aiškiai nurodyta, jog tęsiant derybas dėl fondo Ukraina ir JAV „sieks vengti konfliktų, susijusių su Ukrainos įsipareigojimais“ kelyje į Europos Sąjungą.

„Bent jau iš principo egzistuoja įdomi politinė parama šiam procesui“, – sakė jis, Vašingtonui ES atžvilgiu vis dažniau reiškiant nepasitenkinimą.

Ukrainoje randama 22 iš 34 mineralų, kurie ES yra laikomi kritiniais, įskaitant pramonėje ir statybose naudojamas medžiagas, geležies lydinius, brangiuosius ir spalvotuosius metalus ir kai kurių rūšių retuosius žemės elementus.

Atrodytų, kad D. Trumpo siekiai yra dvejopi – gauti kompensaciją už Vašingtono Ukrainai per trejus metus nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios suteiktą finansinę ir karinę pagalbą ir sumažinti JAV priklausomybę nuo išteklių iš Kinijos.

Kinija, kuriai D. Trumpas grasina prekybos karu, yra didžiausia pasaulyje retų žemės mineralų gamintoja, o jos tiekiama produkcija naudojama elektromobiliuose, ginklų sistemose ir elektronikos prekėse.

Pagrindų sutartyje nėra numatyta jokio ginčų sprendimo mechanizmo, joje nekalbama ir apie Vašingtonui teksiančią būsimo fondo dalį, pasakė Diuko universiteto tarptautinės teisės profesorius Timas Meyeris.

„Skaitant sutartį, matyti JAV netikrumas dėl to, ar vyriausybė turi įgaliojimus fonde turėti tokius interesus, apie kuriuos kalbama sutartyje“, – teigė jis, pridurdamas, kad fondo sutartį greičiausiai turės patvirtinti Kongresas.

JAV advokatų kontoros „K&L Gates“ nacionalinio saugumo ir tarptautinės prekybos eksperto Guillermo Christenseno teigimu, pagrindų sutartis yra „unikalus ir precedento neturintis požiūris“, kurio jam nėra tekę matyti jokios kitose nacionalinėse sutartyse.