Ar 2025-ieji gali būti dar vieni „auksiniai metai“ Lietuvos ekonomikai?

Ekonomistai ir ekspertai prognozuoja, kad 2025-ieji gali būti dar vieni „auksiniai metai“ Lietuvos ekonomikai. Vis dėlto jie atkreipia dėmesį, jog optimistines prognozes gali labai paveikti tiek vidaus politikos sprendimai, tiek ekonominiai ar politiniai iššūkiai tarptautinėje arenoje.

Daugelis ekspertų pabrėžia, kad Lietuvai šiuo metu itin svarbu stiprinti verslo aplinkos konkurencingumą, o teisinės aplinkos stabilumas yra esminė sąlyga pritraukiant investicijų ir užtikrinant tvarų ekonomikos augimą.

Naujienų agentūra BNS 15-kos ekonomistų ir ekspertų paprašė pasidalinti lūkesčiais ir prognozėmis apie šalies ekonomikos tendencijas 2025-aisiais. 11 jų teigė, kad šie metai turėtų būti sėkmingi ekonomikai. Likę buvo atsargesni sakydami, jog galutines išvadas bus galima daryti tik stebint besikeičiančias aplinkybes.

Ūkio augimą skatins pigesni pinigai, statybų ir NT verslas, vidaus paklausa  

„Labai tikėtina, kad 2025-ieji Lietuvai bus dar vieni auksiniai metai, kai gyventojų perkamosios galios augimas išliks vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Žinoma, kortas sumaišyti galėtų dideli išoriniai sukrėtimai“, – BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas sako, jog banko prognozėmis, 2025 metais ekonomika toliau pamažu stiprės.

„Numatome, kad kitąmet BVP paaugs 3,1 proc. Ūkio plėtrą palankiau nei šiemet turėtų veikti tarptautinė ekonominė aplinka. Numatoma, kad prekybos partnerių importas kils daugiau nei pastaruoju metu, o tai didins Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų paklausą. Prognozuojama, kad augimą labiau didins ir vidaus paklausa“, – BNS komentavo D. Imbrasas. 

Ekspertai pabrėžė, kad 2025 metais ūkio augimą turėtų skatinti mažėjančios palūkanų normos – tikimasi, kad „Euribor“ nukris iki 2 proc., o tai paskatins statybų ir nekilnojamojo turto (NT) sektorių. Augimą skatins ir didėjantis vidaus vartojimas dėl pigesnių paskolų ir augančių gyventojų pajamų.

„Man atrodo, kad dauguma verslininkų dabar laukia pigesnių pinigų – skolintis jau kuris laikas yra brangu, vadinasi, investiciniai projektai sulėtėja, bet anksčiau ar vėliau reikia investuoti. Pigesnės paskolos suaktyvins ir vidaus vartojimą, nes dabar visi būsto paskolų ar lizingo turėtojai turi mažiau laisvų lėšų kitiems tikslams“, – BNS teigė Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė. 

Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako manantis, jog kad vienas esminių faktorių, lemsiančių  spartesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą 2025 metais, yra pigesni pinigai.

„Rinka tikisi, kad Europos Centrinis Bankas iki 2025 metų birželio dar 4 kartus sumažins bazines palūkanas. Atitinkamai rinka prognozuoja, kad 3 mėnesių „Euribor“ nuo dabartinių 2,8 proc. 2025 metų birželį nukris iki 2 proc.“, – BNS pabrėžė A. Izgorodinas 

Ekonomistas taip pat teigė, kad šiais metais Lietuvos ekonomiką augins naujas sektorius – statybų ir NT, kur dėl pingančių paskolų jau dabar matomi pirmi atsigavimo požymiai.

„Toliau mažėjant palūkanoms tikimės tolesnės statybų ir NT sektoriaus plėtros. Prie ekonomikos augimo taip pat prisidės ir vidaus vartojimo sektorius, kurį į priekį ves tolesnis darbo užmokesčio augimas“, – aiškino A. Izgorodinas. 

Tuo metu vyriausioji ILTE ekonomistė Jonė Kalendienė mano, kad spartaus ekonomikos augimo kitais metais tikėtis nereikėtų.

„2025 metais labai noriu tikėti Lietuvos ekonomikos atsparumu, kuris ne kartą jau buvo įrodytas. Tačiau metai nebus paprasti. Ekonominė pagrindinių Europos šalių stagnacija, nulemta Vakarų pramonės iššūkių, pagardinta politinėmis suirutėmis, nežada lengvų metų. Nors statistiniai rodikliai ir gali būti gražesni, nes situacija neblogės, tačiau spartaus ekonomikos augimo tikėtis nereikėtų“, – BNS teigė J. Kalendienė.

Atsargiau situaciją vertino ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. 

„Lūkesčiai dėl Lietuvos ekonomikos pokyčių 2025 metais yra atsargiai optimistiški. (...) Ir verslas, ir gyventojai į 2025 metus ateina su teigiamais lūkesčiais, kurie didžiąja dalimi atrodo pagrįsti: realios pajamos, nors ir lėčiau, bet toliau augs, eksporto dinamika neatrodo prasta, palūkanų normos mažėja, todėl atsigauna būsto rinka, įmonės drąsiau planuoja ir investicijas, fiskalinė politika bus akivaizdžiai skatinanti ekonomiką, dar turėsime ir potencialiai rekordinę ES pinigų sumą, ateinančią į ekonomiką“, – BNS komentavo T. Povilauskas.  

Stabilumas ir aiškumas – svarbiausi prioritetai 

Ekonomistai ir ekspertai pabrėžia, kad 2025-aisiais Lietuvos ekonomikai svarbiausia išvengti neapgalvotų valdžios sprendimų, kurie galėtų stabdyti verslo plėtrą ir investicijas.

„Tikėtina, kad atlyginimų augimas nebus toks spartus, prie kokio įpratome. Galimai augs valstybės biudžeto deficitas. Tačiau tokia aplinka skatins pasitempti ir ieškoti savų receptų, atsisukti į inovacijas ir jų diegimą, švietimo kokybės svarbą“, – komentare BNS teigė Kauno technologijos universiteto mokslininkas Rytis Krušinskas.

„Labai tikėkimės, kad Lietuvos ekonomikos iš šios palankios trajektorijos neišmuš nepamatuoti ekonominės ir mokestinės politikos pokyčiai“, – BNS sakė Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Lietuvos ekonomikai ir šiais, ir kitais metais reikia kuo daugiau stabilumo ir nuoseklumo, arba, kitais žodžiais tariant, jokių greitų naktinių reformų, kurios atbaidytų tiek vietinius, tiek ir potencialius užsienio investuotojus“, – teigė R. Stragienė. 

Ekspertai atkreipė dėmesį į vieno didžiausių šalyje Švedijos kapitalo SEB banko ketinimą sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus su būstine Taline. Anot jų, SEB sprendimas – rimtas signalas, kad investuotojams mokestinis stabilumas yra itin svarbus.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva pabrėžia, jog su investuotojais reikia elgtis pagarbiai ir tai išreikšti konkrečia kalba – teisiniu stabilumu, prognozuojamumu, skaidriais mokesčiais, nedidinti naštos ir reguliavimo.

„Į šiuos investuotojų lūkesčius būtina atsiliepti. Ekonomika turi visus šansus pasivyti potencialą, prarastą per pastaruosius didelius neapibrėžtumo ir rinkų svyravimo metus. Šalies ūkis vis dar jaučia stiprų alkį augti ir turi labai pozityvius lūkesčius. Svarbu nekaišioti jam pagalių“, – BNS komentavo E. Leontjeva.  

„Jeigu nauja valdžia puoselės Lietuvos konkurencingumą, ekonomika gali augti ir 3 proc., ir daugiau. Svarbu, kad būtų sustabdytas kapitalo nutekėjimas, kad tokie sprendimai, kaip SEB banko, nesukeltų domino efekto užsienio investicijoms“, – aiškino LLRI prezidentė.

„Lietuvos valdančiosios koalicijos stabilumas ir svarstymai dėl galimų naujų mokesčių, kurie gali lemti ekonominių lūkesčių suprastėjimą ir mažą naujų investicijų pritraukimą ar net dalies (įskaitant ir pačių lietuvių) pasitraukimą (jau turime metų pabaigos pavyzdį – SEB banką)“, – BNS sakė mokymų įmonės „Countline“ lektorė Živilė Simonaitytė.

N. Mačiulis pažymėjo, kad net jei nauji mokesčiai ir bus priimti, jų pasekmės bus jaučiamos tik 2026 metais.

„Svarbu, kad ir politikai nerodytų per didelio entuziazmo bandant taisyti tai, kas ir taip jau labai neblogai veikia, bet net jei, pavyzdžiui, bus nuspręsta didinti mokesčius, čia jau bus 2026-ųjų, o ne kitų metų bėda“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.

Būtina mažinti biurokratinę naštą ir skatinti konkurencingumą

Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė sako, kad biurokratiniai sprendimai dažnai tampa kliūtimi verslo konkurencingumui.

„Lietuvoje dažnai einama pernelyg biurokratiniu keliu – bandoma tapti Europos pirmūnais reguliacijos srityje, tačiau neproporcingai griežti ribojimai verslui stabdo konkurencingumą. Būdama maža šalis mes turėtume išnaudoti lankstumą ir pagalvoti, kaip galime užtikrinti įmonėms kuo palankesnę verslo aplinką. Matome potencialą, kad IRT sektorius sukurtų 20 proc. Lietuvos BVP iki 2030 metų“, – BNS komentavo G. Verbickaitė-Bačiulienė.

Inovacijų agentūros vadovė R. Stragienė ragina valdžią mažinti biurokratinę naštą ne tik didelėms investicijoms, bet ir smulkiam bei vidutiniam verslui.

„Panašu, kad jau suformuotas valdžios pažadas yra mažinti biurokratiją, čia linkiu neapsiriboti stambiais investiciniais projektais, o žvelgti plačiau, nes 95 proc. verslo pagal įmonių tipą sudaro smulkios ir vidutinės įmonės: leidimų gavimas, licencijos, ataskaitos ir pan. yra didžiulis potencialas taupymui. Ir greičiui“, – BNS pabrėžė ji.

Šiaulių banko ekonomistė I. Genytė-Pikčienė pridūrė, kad tolesnis spartus viešojo sektoriaus algų augimas, 12 proc. aukštesni atlyginimai žemiausias pajamas gaunantiems, tiek pat kilsiančios pensijos ir didesnės kitos socialinės išmokos gerins vartojimo apetitą ir įlies energijos ūkio plėtrai. 

Lietuvą veiks tarptautinės rizikos ir geopolitiniai pokyčiai

Ekspertai įsitikinę, kad Lietuvos ekonomikai šiemet reikšmingos įtakos taip pat turės tarptautinės aplinkybės. Tarp svarbiausių rizikų – galimas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas įvesti muitus visiems importuojamiems produktams, o tai gali turėti neigiamą poveikį Lietuvai.

„Trumpo tapimas JAV prezidentu, galimų muitų įvedimas ir poveikis karo eigai Ukrainoje gali tapti vienu reikšmingiausių viso pasaulio ekonomiką veikiančiu veiksniu. Iš vienos pusės muitai gali turėti itin neigiamos įtakos ekonomikos augimui, iš kitos pusės karo Ukrainoje užbaigimas gali lemti papildomus darbus ir ekonomikos augimą padedant atstatyti karo sugriautą valstybę“, – BNS teigė Ž. Simonaitytė.

„Vokietijos ir Prancūzijos valdžių nestabilumas gali lemti prastėjančią šių valstybių ekonomiką, atitinkamai veikiančią ir Lietuvą“, – pridūrė ji.

SEB banko ekonomisto T. Povilausko teigimu, rizikų, susijusių su Lietuvos eksportu, yra daug – Vokietijos ekonomika, D. Trumpo grasinimai dėl importo muitų, todėl jis teigia matantis nemenką tikimybę, kad šiemet rezultatai bus truputį prastesni.

„Matyt, nepasikartos 2024 metų scenarijus, kai realaus BVP augimas gerokai viršijo prognozes, darytas prieš metus, infliacija buvo mažesnė negu laukta, atlyginimai augo sparčiau negu prognozuota, palūkanos mažėjo labiau“, – BNS aiškino analitikas.

Kita vertus, anot ekspertų, karo Ukrainoje pabaiga ir jos atstatymas galėtų paskatinti ekonomikos augimą.

„Būtina įskaičiuoti ir paliaubų Ukrainoje scenarijų. Jo atveju netrukus būtų įjungta žalia šviesa investicijoms į Ukrainos atstatymą, o tai turėtų išskirtinį poveikį nuo euforinių lūkesčių ir investicijų atsigavimo iki statybos medžiagų rinkų ir darbo jėgos migracijos krypčių. Jos dar labiau kaitintų darbo rinkos įtampą Lietuvoje, nes į gimtinę grįžtų dalis šiuo metu Lietuvoje dirbančių emigrantų iš Ukrainos“, – teigė Šiaulių banko ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.

„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis pridūrė, kad rizikų sąraše yra ir protekcionistinės kovos, galinčios „prikirpti sparnus“ eksportuotojams ir net padidinti nedarbą.

„Taip pat karinių konfliktų gilėjimas Vidurio Rytuose galėtų pakelti energijos kainas. Pastaraisiais metais dažnėjantys ir stiprėjantys ekstremalūs gamtos reiškiniai gali pakenkti žemės ūkio sektoriui ir sukelti maisto žaliavų kainas. Fiziniai ir kibernetiniai išpuoliai prieš energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūrą Baltijos jūroje gali dar labiau padažnėti ir padaryti daugiau žalos“, – BNS aiškino ekonomistas. 

Kauno technologijos universiteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė mano, jog geopolitiniai pokyčiai ir energetikos kainų svyravimai Europoje daro reikšmingą įtaką ES pramonei.

„Pavyzdžiui, Vokietijoje smarkiai išaugus energijos kainoms mažinama gamyba, uždaromos įmonės ir atleidžiami darbuotojai. Tai per artimiausius kelerius metus paveiks ne tik Vokietijos, bet ir kitų ES šalių ekonomikas. Kadangi Lietuva energijos krizę suvaldė anksčiau, tikėtina, jog būsimos krizės poveikis mums bus mažesnis“, – BNS teigė mokslininkė. 

I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad naftos rinka šiemet turėtų išlikti stabili.

„Gera žinia ta, kad bent jau dabartinėmis aplinkybėmis naftos rinka nemalonių siurprizų paserviruoti neturėtų. Nuslopus kariniam konfliktui Izraelyje geopolitinės rizikos naftos kainai ar tiekimui atsitraukė. Be to, suplanuotos didesnės investicijoms į giliavandenius naftos telkinius ir galiausiai D. Trumpo pažadai keisti energetikos ir žaliųjų prioritetų balansą JAV žada dosnią naftos pasiūlą pasaulio ekonomikai“, – teigė Šiaulių banko ekonomistė.