| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Iki 2030 m. Lietuvai siekiant įgyvendinti ES tikslus, t. y. sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį iki 10 proc., didelis vaidmuo tenka mechaninio biologinio apdorojimo gamykloms (trumpiau MBA), kurios yra pastatytos už ES pinigus ir veikia prie visų Lietuvos regionuose esančių sąvartynų. Pagrindinis tokių gamyklų tikslas ir yra sumažinti į sąvartyną pilamų atliekų kiekį.
Regiono atliekų tvarkymo centras ir MBA operatorius turėtų dirbti kaip viena komanda, siekianti bendrų tikslų – teisingo atliekų rūšiavimo, tačiau praktikoje viskas vyksta kitaip. Pavyzdžiui, Šiaulių regione, kuriame mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, pastatytus už ES pinigus, valdo privatus operatorius UAB „NEG Recycling“, situacija – konfliktinė. Šiaulių regiono MBA operatorius iš regiono gyventojų surinktų komunalinių atliekų turėtų atskirti bioskaidžias atliekas, t. y. vaisių, daržovių liekanas ir kitas augalines atliekas, kad į aplinką neišsiskirtų metano dujos, taip pat atskirti deginti tinkamas atliekas, tačiau praktikoje nieko panašaus nevyksta.
Šiaulių RATC Atliekų tvarkymo tarnybos vadovas Osvaldas Markevičius teigia: „Skirtumo tarp nerūšiuotų atliekų, kurios tik ką atvežtos iš gyventojų, ir šitų (išrūšiuotų atliekų – red. past.) didelio skirtumo nematau. Maišeliai nesuplėšomi. Įranga neteisingai eksploatuojama arba išvis neprižiūrima, niekas nevyksta.“
Iš tiesų pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį Šiaulių MBA operatorius UAB „NEG Recycling“ tam, kad galėtų išrūšiuoti iš gyventojų atvežtas atliekas, pirmiausia įrenginiu turi suplėšyti maišelius, ką praktiškai, kaip rodo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro MBA gamyklos kontrolei užtikrinti pastatytų kamerų vaizdai, daro paprasti darbininkai, kurie atvežus surinktas iš gyventojų šiukšles sunkiasvorėje mašinoje, lipa į jos šiukšlių kupiną priekabą ir rankomis plėšo paviršiuje esančius maišelius.
„Jie imituoja procesą, [...] atliekas iš vienos krūvos perveža į kitą krūvą, ją palaiko, iš tos krūvos perveža dar į kitą krūvą, ten palaiko, ir viskas tuo baigiasi. Daugiau niekas nevyksta“, – teigia Šiaulių RATC Atliekų tvarkymo tarnybos vadovas O. Markevičius.
Čia derėtų paminėti, kad Šiaulių regiono MBA operatorius ne tik įtartinai rūšiuoja atvežtas šiukšles, bet ir įvairiais būdais, pavyzdžiui, uždengdami polietileniniais maišeliais sumontuotas vaizdo kameras, skirtas procesams MBA viduje stebėti, trukdo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui pagal pasirašytą sutartį užtikrinti MBA įrenginių kontrolę bei atlikti maišelių plėšytuvo patikrinimą.
Į mestus kaltinimus dėl netinkamai atliekamo darbo operatoriaus UAB „NEG Recycling“ direktorius Orentas Strikaitis atsakė: „Pagal sutartį mes viską tinkamai darome. Įrenginiai veikia, viskas gerai. Viskas yra pateikta su antstoliu.“
Į klausimą apie netinkamą maišelių plėšymą jis atsakė: „Ką tai reiškia išplėšyti? Viskas gerai su plėšymu, turime netgi antstolio fiksuotus plėšymo procesus. Pagal sutartį visus įsipareigojimus atliekame taip, kaip priklauso.“
Pagal standartinę bendradarbiavimo sutartį už neįvykdytus vienos pusės darbus būtų galima ne tik neatsiskaityti, bet ir visiškai nutraukti tokią sutartį vienašališkai dėl kitos šalies kaltės, tačiau Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir Šiaulių regiono MBA pasirašyta bendradarbiavimo sutartis yra kur kas sudėtingesnė.
Pats Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis teigė: „Niekada tokių sutarčių būčiau nepasirašęs, niekada, nes jos yra absoliučiai nereikalingos ir netgi žalingos, bet ką jau padarysi, praeitis yra tokia, kokia yra, ir dabar esi tam tikras situacijos įkaitas, kai teisinėmis priemonėmis tiesiog negali padaryti to, kas yra tiesiog būtina, nes kaip kitaip užtikrinti žmonėms tą sąžiningą kainą, jeigu yra tokių veikėjų, kurie tiesiog nesąžiningu keliu lobsta.“
O lobti tikrai yra iš kur. Pavyzdžiui, pagal pasirašytą pagrindinę sutartį už vienos tonos atliekų apdirbimą Šiaulių regiono MBA gauna 20 eurų Šiaulių regiono gyventojų pinigų, o pagal antrąją, papildomą, sutartį už vadinamosios 2D frakcijos šiukšlių, atskirtų nuo bioskaidžių atliekų, išdžiovinimą už toną dar 31 eurą. Panašiai tiek, kiek kainuoja atliekų deginimas.
Situacija išties kebli. Šiandien Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir partnerio, kuris turėtų padėti tinkamai tvarkyti mūsų atliekas, UAB „NEG Recycling“ santykiai įtempti, mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginius valdančiam operatoriui nesutikus taikiai bendradarbiauti bei spręsti esančias atliekų rūšiavimo problemas dėl galimai neskaidrios bei įstaigai žalą padariusios veiklos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl to šių metų pavasarį visuotiniame Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro dalininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį su mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių operatoriumi UAB „NEG Recycling“.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo direktorius atviras – santykių su operatoriumi aiškinimasis yra svarbus žingsnis skaidrinti ir optimizuoti visą atliekų tvarkymo grandinę, ir visai nesvarbu, kad kartais apginti viešąjį interesą teismuose yra labai sunku.
„Vienas dalykas, kas yra labai svarbu, kad mums iš tiesų pavyktų tą MBA gamyklą susigrąžinti, realiai ji pastatyta už ES pinigus, tas verslas nieko nėra investavęs, ta gamykla yra mūsų, tiktai tas operatorius yra užkrautas dėl kažkada Aplinkos ministerijos nesąžiningų sprendimų ir toliau natūraliai toje grandinėje lobsta. Mes norėtume grąžinti viską į pirminį tašką, kaip yra kituose RATC‘uose, kad valdo RATC‘ai, jie turi visą kainodarą, yra už tai atsakingi“, – vardijo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Ž. Šilgalis.
Dėl įtartinos Šiaulių regiono MBA veiklos, netinkamo šiukšlių rūšiavimo, galimų kitų pažeidimų Šiaulių RATC administracija ne kartą kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministeriją, į Aplinkos apsaugos departamentą, kurie 2017 m. buvo užfiksavę ir surašę aktą dėl netinkamo maišelių plėšytuvo darbo, tačiau šiais metais skyrė tik administracinę baudą už atliekų apskaitos pažeidimą ir, kitų pažeidimų neradę, problemą tarsi pamiršo. Tačiau šiais metais rugsėjo mėn. Šiaulių MBA veikla susidomėjo Seimo Aplinkos komiteto nariai, kurie apsilankę joje išvydo tai, ko mažiausiai tikėjosi.
„Buvome šokiruoti. Jeigu niekas tavęs nevedžiotų ir tau nepaaiškintų, tai tu, pavyzdžiui, negali atskirti, kur yra rūšiuotos atliekos, kur nerūšiuotos. Lyg varikliai veikia, įrenginys sukasi, bet rezultato absoliučiai jokio nėra. Niekada neįsivaizdavau, kad gali būti tokia netvarka, toks neūkiškumas, sakyčiau, toks aplaidus požiūris į atliekų apdorojimą“, – savo įspūdžiais dalijosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas.
Šiandien, kaip ir minėta anksčiau, tarp Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir Šiaulių regiono MBA operatoriaus UAB „NEG Recycling“ vyksta teisiniai procesai, kurių baigtis dar toli gražu nėra aiški, bet Šiaulių regiono savivaldybės administracija, būdama Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro dalininke, viliasi ir tikisi, kad visus kilusius nesutarimus su komunalinių atliekų tvarkytoju pavyks vienokiu ar kitokiu būdu išspręsti ir sutaupyti nemažai pinigų, kurie permokami nepelnytai.
0 0 1 0 0 0 0
0 0
1 1
0 0 0 0 0 0 0 2 0
0 0 3 0 0 1 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
