Ekonomistas: nepaisant pandemijos, pernai tik 4 proc. darbuotojų Lietuvoje dažnai dirbo iš namų

Europos Sąjungos (ES) statistikos departamento „Eurostat“ apklausa rodo, kad 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos visose ES valstybėse padaugėjo įmonių darbuotojų, kurie dažnai dirbo iš namų. Tačiau Lietuva ir pagal darbuotojų, dažnai dirbančių iš namų, faktinę dalį 2020 m., ir pagal šios dalies didėjimą 2019–2020 m. pasirodė gerokai prasčiau nei ES vidurkis, pažymi „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Eurostat“ skaičiai rodo, kad pernai, palyginti su 2019 m., įmonių darbuotojų, dažnai dirbančių iš namų, dalis Lietuvoje padidėjo 3,2 proc. punkto – nuo 0,8 proc. 2019 m. iki 4 proc. Pagal šio rodiklio prieaugį 2019–2020 m. Lietuva užima tik 18 vietą visoje ES. Palyginimui – visoje ES įmonių darbuotojų, dažnai dirbančių iš namų, dalis padidėjo 7,6 proc. punkto, t. y. 2,4 karto sparčiau nei visoje Lietuvoje“, – Eltai teigė jis.

„Tai, kad tik 4 proc. įmonių darbuotojų pernai dažnai dirbo iš namų, yra labai mažas rezultatas, atsižvelgiant į 2020 m. prasidėjusią pandemiją. Pagal šį rodiklį 2020 m. Lietuva užėmė 21 vietą visoje ES“, – pridūrė jis.

Anot A. Izgorodino, viena iš priežasčių, kodėl tiek dirbančiųjų iš namų dalis, tiek šios dalies didėjimo rodiklis yra gana žemas, yra pakankamai sėkmingas dorojimasis su pandemija pernai.

„Tikėtina, kad esminės įtakos prastam Lietuvos rezultatui turėjo tai, kad pernai Lietuva gana ramiai išgyveno pirmąją COVID-19 viruso bangą. Karantino režimas tęsėsi trumpai, virusas greitai atslūgo, atitinkamai, didelė darbuotojų dalis greitai sugrįžo prie darbo iš biurų“, – sakė jis.

Be to, ekonomistas teigė, kad darbui iš namų Lietuvoje nebuvo pasiruošta.

„Gali būti, kad COVID-19 pandemija Lietuvos darbdavius ir darbuotojus užklupo nepasiruošusius darbui iš namų. Nei darbuotojai, nei įmonės tiesiog neturėjo įgūdžių ir praktikos. Trūkstant darbo iš namų įgūdžių, nei įmonės, nei darbuotojai nebuvo taip linkę pakeisti darbo aplinkos iš biuro į namus kaip kitose ES valstybėse“, – teigė jis, pridurdamas, kad darbo iš namų praktikos stoką iliustruoja 2019 m. analogiškos „Eurostat“ apklausos rezultatai: 2019 m. Lietuva pagal įmonių darbuotojų, dažnai dirbančių iš namų, dalį užėmė 23 vietą visoje ES.

„2019 m. tik 0,8 proc. įmonių darbuotojų Lietuvoje dažnai dirbo iš namų, ir tai yra itin žemas rezultatas“, – pabrėžė ekonomistas.

Negana to, A. Izgorodino teigimu, darbas į namus Lietuvoje persikėlė vangiau dėl įmonių nenoro investuoti į darbuotojų gerovę.

„Tikėtina, kad Lietuvos įmonės pernai buvo santykinai mažiau linkusios investuoti į darbuotojų gerovę, t. y. investuoti į įrankius, skirtus darbui iš namų (kompiuteriai, kėdės, specialūs garsą izoliuojantys baldai, t. t.). Tokių investicijų trūkumas, jeigu taip iš tikro buvo, galėjo paskatinti darbuotojus kuo mažiau laiko leisti darbui namie ir kuo greičiau grįžti į biurus“, – akcentavo jis.

A. Izogorodinas pažymi, kad negebėjimas perkelti darbo vietų į namus pandemijos metu galėjo sąlygoti ir itin intensyvią antrąją COVID-19 bangą šalyje.

„Kadangi darbuotojai greitai sugrįžo į darbą biuruose, rudenį virusas greitai išplito uždarose erdvėse, o iš biurų darbuotojai atsinešė virusą į savo šeimos aplinką, užkrėtė kartu gyvenančius šeimos narius“, – teigė jis.

Žemą darbo iš namų rodiklį Lietuvoje galėjo lemti ir šalies ekonomikos struktūra, teigė A. Izgorodinas.

„Įtakos taip pat galėjo turėti ir Lietuvos ekonomikos struktūros specifika. Pavyzdžiui, didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius yra pramonė, kuri generuoja apie penktadalį viso Lietuvos BVP. Pramonėje darbas iš namų yra sunkiai įmanomas“, – sakė jis.

ELTA