Ekonomistas: Estijos pavyzdys parodo, kad suteikus galimybę išsiimti pensijų fondų lėšas, žmonės patys ateičiai nekaups

SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad Estijos pavyzdys parodo, jog galimybė išsiimti dalį lėšų iš pensijų fondų bet kuriuo gyvenimo metu neturėtų būti suteikta ir Lietuvoje. Anot jo, Estijoje surinkti duomenys rodo, kad didžioji dalis išsiėmusių šiuos pinigus išleido juos buities produktams arba elektronikai, o ne tolimesniam asmeniniam lėšų kaupimui.

„Nes mes veikiame ir Estijoje, ir mes matėme kam žmonės panaudoja tuos pinigus. Lietuvoje yra teigiama, kad žmonės nutrauks II pakopos kaupimą ir patys investuos, patys kaups savo senatvei. Bet ką mes matėme iš tų duomenų, iš to kas atsitiko Estijoje, tai daugiau negu pusė pinigų tiesiog nuėjo apsipirkimams parduotuvėse, o dar iki 20 proc. nuėjo technikai, buitinei technikai ir telekomunikacijoms“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino T. Povilauskas.

„Jeigu mes norime paremti Lietuvos prekybininkus, tai prekybininkams būtų valio, bet jeigu tikslas yra padėti žmonėms kaupti senatvei, tai nepadėtų“, – pridūrė jis.

Visgi, ekonomistas pripažįsta, kad tam tikra Estijos visuomenės dalis investavo į kitas finansines kaupimo priemones arba paskolų apmokėjimą, bet šie asmenys buvo mažuma, kartais nesiekianti 1 proc. visų išsiėmusių pensijų fondų lėšas.

„Tie, kurie toliau investavo ir pirko tas finansines priemones, tai jų dalis buvo mažesnė negu 1 proc. Dar nedidelė dalis taip pat susimažino paskolas, dar kita, bet vis dar minimali dalis, panaudojo pinigus kaip įnašą būsto paskoloms“, – sakė jis.

„Bet akivaizdu, kad daugeliu atveju tie pinigai yra tiesiog išleidžiami“, – pridėjo jis.

ELTA primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.

Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į diskusiją ir pasisakymus viešojoje erdvėje dėl antrosios pensijų sistemos pakopos, ragina nesiimti nepamatuotų sprendimų ir pateikia savo siūlymus, kaip gerinti sąlygas būsimiesiems pensininkams.

LB nuomone, esant dabartinei pensijų kaupimo sistemai, kaupiantiesiems ir visuomenei reikėtų pateikti aiškesnės ir išsamesnės informacijos: skelbti turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo horizontą ir pasirinktos rizikos lygį, papildomus rizikos rodiklius, aktyviau komunikuoti su dalyviais automatinio įtraukimo laikotarpiu ir visais kaupimo momentais.

Taip pat LB siūlo tobulinti pensijų išmokų sistemą – atsižvelgus į pastebėjimus dėl šiuo metu galiojančių pensijų išmokų ribų, siūloma įvertinti galimybę susieti pensijų išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu ir taikyti anuitetų indeksavimo mechanizmą uždirbus pelną. Banko manymu, tai leistų senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims amortizuoti rinkos kritimo metu prarastas lėšas.

LB taip pat ragina ieškoti galimybių mažinti leistinus atskaitymus iš pensijų fondų turto, pavyzdžiui, atskaitymai iš turto išsaugojimo pensijų fonde esančio pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai galėtų būti daromi tik tais atvejais, kai turto išsaugojimo pensijų fondas generuoja teigiamą grąžą. Taip pat, atlikus išsamesnę analizę, svarstytinas ir galimas visų pensijų fondų atskaitymų sumažinimas.

Bankas mano, kad reikėtų suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Pavyzdžiui, vieną kartą atsisakius įtraukimo, antras įtraukimas galėtų būti po trejų ar penkerių metų arba suteikti galimybę pasitraukti iš kaupimo po 1–3 mėn. nuo pirmosios įmokos iš atlyginimo atskaičiavimo.

Galiausiai, Lietuvos bankas siūlo suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant: reikšmingai nedidinant rizikos, padidinti investavimo objektų, kurie gali sudaryti pensijų fondų turtą, spektrą, leidžiant ribotą dalį pensijų fondų lėšų investuoti į dabar teisės aktuose nenumatytas finansines priemones.

Pasiūlymus LB pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.