Ekonomistas: ES augimas dėl JAV tarifų mažės procentu, Lietuva pasekmes pajus netiesiogiai (papildyta)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus naują tarifų paketą, ekonomistė Eglė Džiugytė teigia, kad didėja supervalstybės šansai patirti recesiją. Tuo metu rinkų ekspertas Vytenis Šimkus prognozuoja, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimas mažės procentu, o Lietuva šio sprendimo poveikį pajus netiesiogiai.

„Rinkos šėlsta. Jos šėlsta iš tos perspektyvos, kad išankstiniai sandoriai į akcijų indeksus rodo didelį kritimą – „S&P500” per ketvirtadienį nukrito per daugiau nei 3 proc., o tai reiškia, jog rinkos mato vis didesnę riziką ir grėsmę JAV pereiti į recesiją“, – Eltai ketvirtadienį teigė „Šiaulių banko“ ekonomistė E. Džiugytė.

Pasak ekspertės, dar prieš savaitę buvo apskaičiuota 40 proc. tikimybė, kad JAV bus recesija, o ketvirtadienį ši tikimybė, skaičiuojama, šoktelėjo iki 50 proc.

„Galima spekuliuoti, kad tokį požiūrį lemia vienas svarbiausių rinkos faktorių – bazinės palūkanų normos. Rinkos dalyviai mano, kad visi muitai – anksčiau įvesti ir jau galiojantys bei tie, kurie įsigalios nuo kitos savaitės – turės labai didelę įtaką ir infliacija Amerikoje tik augs", – sakė E. Džiugytė.

„Swedbank“ ekonomistas V. Šimkus teigė, kad Lietuva pajus muitų įtaką ne tiesiogiai iš JAV, o prekiaudama su artimesniais partneriais, kaip Skandinavijos šalys ir Vokietija.

„Kas liečia Lietuvą, tai tų tiesioginių prekybos ryšių yra santykinai mažai. Pagrindinis ekonomikos poveikis Lietuvai ateitų ne tiesiogiai, o per kitus mūsų prekybos partnerius. Muitai stipriau gali paveikti Skandinaviją, kuri yra labiau priklausoma nuo JAV rinkų, Vokietiją ir kitas šalis. Prekybos pasikeitimai šioje vietoje turės didžiausią įtaką Lietuvai“, – Eltai ketvirtadienį aiškino ekspertas.

Eksperto teigimu, JAV prezidentas muitais užsimojo netikėtai stipriai ir tai turės neigiamą įtaką ES ekonominiam augimui, kurio prognozės ir taip nebuvo itin optimistiškos.

„Poveikis visai ES bus neigiamas, be abejo. Paskelbti šiek tiek didesni muitai, nei buvo tikimasi. Pradinis vertinimas buvo, kad muitai vidutiniškai sieks apie 10 proc., tačiau matome, kad D. Trumpas gana stipriai užsimojo ir pataikė į viršutinę analitikų prognozuoto intervalo dalį“, – akcentavo V. Šimkus.

„Pagal vertinimus, muitai gali maždaug 1 proc. sumažinti ES augimą, tačiau tai gali padaryti gana didelį poveikį prisimenant, kad ES ir Eurozona sunkiai atsigavinėja po įvairių ekonominių šokų ir to augimo nebuvo tikimasi daug, tad naujiena tikrai slogi“, – pridūrė jis.

Pasaulio banko duomenimis, ES didžiausią ekonomikos augimo kritimą, kurį nulėmė koronaviruso pandemija, patyrė 2020 m., kai bendras vidaus produktas (BVP) susitraukė 5,6 proc. Tiesa, Rusijos invazija į Ukrainą augimą toliau sunkino ir BVP per paskutinius du metus kilo tik 1,6 proc.

Teigiamą poveikį gali turėti Vokietijos investicijos į gynybą, augantis euro kursas

Tiesa, abu ekonomistai sutiko, kad šioje situacijoje yra ir šviesių perspektyvų – E. Džiugytė pastebėjo, kad euras tapo 2 proc. vertingesnis nei doleris, pozityvą rodo ir kiti rodikliai.

„Aš žvelgiu į situaciją per optimizmo prizmę, o tą rodo ir valiutos kursas, kur euras jau ilgą laiką lenkia dolerį ir tampa stipresniąja valiuta. Rinkų dalyviai mano, kad Europos ekonomiką laikosi stabiliai – palūkanų normos mažėjančios, daug žadantys vartojimo ir lūkesčių indikatoriai“, – kalbėjo ekonomistė.

Tuo metu V. Šimkus džiaugėsi Vokietijos daromais žingsniais, tačiau laikėsi konservatyvesnės nuomonės.

„Padidintus muitus šiek tiek kompensuoja paskelbti Vokietijos gynybos planai ir didelės investicijos, tas pats ES fiskalinių taisyklių atlaisvinimas. Tad yra priemonių tam neigiamam augimo efektui kompensuoti, bet turės vykti persistumdymas tarp įvairių eksportuojančių sektorių – automobilių pramonė, farmacijos pramonė, plienas ir aliuminis labiau nukenčia, kiti sektoriai gali būti laimėtojai“, – teigė ekonomistas.

„Įvertinti galutinį poveikį dabar sudėtinga, nes matome, kad visam pasauliui pritaikyti muitai, tad kaip persiskirstys prekybos srautai – sunku pasakyti. Gali būti įvairių nenumatytų pasekmių ir keistų tiekimo grandinių pasikeitimų, tačiau tiksliai kalbėti kol kas neįmanoma“, – reziumavo V. Šimkus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė apie 34 proc. muitus importui iš Kinijos ir 20 proc. importui iš ES – dviejų pagrindinių JAV prekybos partnerių. 

Šalies vadovo teigimu, pradinis 10 proc. tarifas bus įvestas importui iš daugelio kitų šalių, tačiau kai kurioms bus taikomi daug griežtesni muitai, įskaitant 24 proc. muitus Japonijai ir 26 proc. Indijai.