Ekonomistai: valstybei teks skaičiuoti – mokėti didesnes palūkanas ar didinti  mokesčius

Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), didžiąją dalį papildomų lėšų pasiskolinant bei kartu nemažinant viešųjų paslaugų finansavimo, ekonomistai sako, jog valstybei teks paskaičiuoti, ar geriau turėti didesnę skolą ir mokėti didesnes palūkanas, ar didinti mokesčius.

Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, vienas paprasčiausių būdų padidinti valstybės pajamas – vienu procentiniu punktu didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, jis taip pat palaikytų siūlymą gyventojų pajamų mokestį skaičiuoti pagal pajamų dydį, o ne pagal jų rūšį, taip pat kelti nekilnojamojo turto mokestį. Jo skaičiavimais, iš šių šaltinių būtų galima surinkti apie 500 mln. eurų per metus.      

Ekonomistas Algirdas Bartkus svarsto, jog norint smarkiai padidinti gynybos finansavimą vien šalies resursais reikėtų gerokai didinti visus mokesčius, tačiau tai, anot jo, atneštų daugiau žalos valstybei, todėl ši priemonė galėtų būti naudojama tik labai ribotai. 

T. Povilauskas sako, kad skolinantis gynybai neabejotinai didės biudžeto deficitas, todėl tam reikės ir didesnių valstybės resursų, o tai reiškia, kad teks imtis mokestinių pakeitimų. 

„Mes kalbame apie didžiulius pinigus. Iš esmės plius 2 mlrd. eurų per metus. (...) Akivaizdu, kad vien iš mokesčių per metus tiek nesurinksi papildomai nepadarant esminės įtakos ekonomikai. Tik turi būti derinami sprendimai. Kai perki būstą, 15 proc. nuosavų (pinigų – BNS), 85 proc. skoliniesi“, – BNS sakė T. Povilauskas.  

„Būtų labai keista, jei vien tik skolintais pinigais (finansuotume gynybą – BNS). Versle kažkiek turi įnešti ir nuosavo kapitalo. Šiuo atveju mes patys irgi turime parodyti sau, priešui ir Europai, kad mes irgi skiriame papildomų pinigų iš savo gyventojų lėšų. Ką mini ir prezidentas, kažkokie mokestiniai pokyčiai irgi turi lydėti šituos sprendimus“, – teigė ekonomistas.  

T. Povilauskas sako, kad Lietuvos bankas ir Finansų ministerija turės modeliuoti, kas yra naudingiau: „Ar skolintis ir mokėti palūkanas, ar daryti kažkokius mokestinius sprendimus, kurie stabdo ekonomikos augimą ir per tai irgi yra prarandamas tas BVP, ir per čia modeliuoti ir žiūrėti, kur yra mažesni nuostoliai“, – teigė ekonomistas.“  

Ekonomistas A. Bartkus mano, kad didinti gynybos finansavimą iki 5–6 proc. BVP smarkiai nepaveikiant ekonomikos atrodo mažai tikėtina, todėl tokius pareiškimus jis vertina kaip deklaratyvius.

„Čia kas pateikta (Valstybės gynimo tarybos sprendimą iki 2030 metų gynybos finansavimą padidinti iki 5–6 proc. BVP – BNS), tai aš laikau tiktai deklaracija. Jokiu rimtu sprendimu aš to nematau ir nelaikau. Nes rimtu sprendimu būtų galima laikyti tada, jei būtų pasakyta, iš kur tai gauti“, – BNS aiškino Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas A. Bartkus. 

„Pasižiūrėkit praėjusius metus – didinti gynybos finansavimą iki 3 procentų, taigi kainavo milžiniškų pastangų, daugybė diskusijų vyko dėl to. Tai įsivaizduojat, kad taip lengva paimti ir tą, mano preliminariais skaičiavimais, apie pusantro milijardo eurų, papildomai iškasti? Neaišku iš kur?“ – BNS akiškino ekonomistas.

Vienas būdų – didinti PVM, kitus mokesčius 

T. Povilausko teigimu, vienas paprasčiausių būdų surinkti papildomų pinigų gynybos finansavimui – 1 procentiniu punktu padidinti  PVM tarifą – tai papildomai leistų surinkti iki 300 mln. eurų per metus.

„Kai mes kalbame apie dideles pinigų sumas, reikalingi paprasti sprendimai, kurie labai stipriai neišdarko mokesčių sistemos. Kai reikia daugiau pinigų, grįžčiau prie to, kad 1 proc. PVM tarifo padidinimas yra pats lengviausias ir greičiausias sprendimas, mažiausiai reikalaujantis visų nervų ir turbūt padarantis mažiausią įtaką“, – BNS sakė T. Povilauskas.

A. Bartkus svarstė, jog neužtektų, pavyzdžiui, vienu procentiniu punktu padidinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), todėl visus mokesčius reikėtų gerokai didinti. 

„Mokesčių tarifus tektų labai drastiškai kelti tam, kad surinktume reikiamas sumas, o mokesčių tarifų kėlimas, įsivaizduokim, tą patį PVM mokestį, jeigu jį reikėtų pakelti 4 procentais, tai tai neapsieis be pasekmių: paklausa tikrai smuks, apyvartos smuks, užimtumas smuks, uždirbamos pajamos šalyje – tikrai smuks. Toks didelis PVM pakėlimas, jis žalą atneštų valstybei“, – BNS aiškino A. Bartkus. 

T. Povilauskas teigė palaikantis siūlymą peržiūrėti GPM jį skaičiuojant pagal pajamų dydį, o ne pagal jų rūšį, tačiau pabrėžė, kad tokiu atveju „įlendama į labai daug skirtingų karų su skirtingomis profesijomis“.

Anot T. Povilausko, šis pakeitimas į biudžetą pirmais metais leistų surinkti papildomai iki 100 mln. eurų, panašią sumą būtų galima surinkti ir iš didesnio nekilnojamojo turto mokesčio.   

„Akcizų tarifas? Akcizų planą mes turime ir čia daugiau kažko nepakelsi. Nekilnojamo turto mokestis? Variantas, bet irgi kiek gali surinkti? 100 mln. eurų?“ – teigė SEB ekonomistas.   

„Kada kalba eina apie tokį didelį papildomų lėšų poreikį (...), mokestinės priemonės šitoje vietoje greičiausiai negali būti naudojamos arba gali būti naudojamos tik labai ribotame formate“, – pabrėžė Vilniaus universiteto ekonomistas A. Bartkus.

SEB ekonomistas mano, kad ambicija per penkerius metus iki 5–6 proc. BVP didinti gynybos finansavimą galėtų padėti „atsijoti“ su mokestinėmis lengvatomis susijusias iniciatyvas, kurios tokiu atveju nebeturi logikos.

„Jeigu mes kalbame apie tokias papildomas sumas, tuo pačiu Vyriausybė ir Seimas gali labai lengva ranka sakyti: baikit su visais prašymais mažinti tarifus, daryti nuolaidas. Kitais ir dar kitais metais tikrai reikės daug pinigų ir skirkime dėmesį čia (gynybai – BNS)“, – teigė T. Povilauskas.  

Komentuodamas europinius pinigus kaip vieną galimų šaltinių papildomam gynybos finansavimui analitikas pabrėžė, kad sprendimai Europos Sąjungoje priimami lėtai, todėl šios lėšos neatkeliautų greitai. 

„Čia yra tiesiog toks triukšmo kėlimas bandant naštą permesti trečiam asmeniui. Tokie dalykai Europos Sąjungos lygiu vyksta labai lėtai. Kai mes kalbame apie 2026–2030 metus, man labiau panašu, kad jeigu tie pinigai būtų, galbūt yra kažkokių planų su esamu finansavimu – RRF, struktūrinių lėšų pakreipimu į tą pusę“, – teigė T. Povilauskas.

„Bet (kalbėti – BNS) apie visiškai naujus pinigus... Tai yra per daug toli. Manau, kad tai yra labiau komunikacinis triukas. Vis tiek atsiremiame į papildomą skolinimąsi“, – sakė ekonomistas. 

T. Povilausko skaičiavimais, norint pasiekti 5–6 proc. BVP finansavimą gynybai tam reikėtų papildomai skirti 12,1 mlrd. eurų. 

Anot ekonomisto, labiausiai pesimistiniu scenarijumi, jei visos šios lėšos būtų pasiskolintos, konsoliduota biudžeto skola 2030 metais siektų 68,5 mlrd. eurų, arba 64,2 proc. BVP. Pagal Mastrichto kriterijų maksimali skolos riba yra 60 proc. BVP.

A. Bartkus priminė, jog 2023 metais valstybės skola sudarė 38,5 proc. BVP, 2024 metų skola gali būti kiek didesnė. 

„Taip, mes turime tą rezervą, bet reikia suprasti, kad skolintis reikia kiekvienus metus. Einant skolinimosi keliu reikėtų skolintis 20 metų, jei mes norime gynybos fondo, kuris sudarytų 5 procentus BVP“, – aiškino A. Bartkus. 

„Ateitų laikas, toks taškas, kada labai didelė skola pradės stabdyti ekonomiką, nes visas papildomas biudžeto pajamas reikės skirti skolos aptarnavimui“, – pridūrė jis. 

2025 metais Vyriausybės planuojama skola gali siekti ki 44 proc. BVP. 

A. Bartkus aiškino, kad net ir radus lėšų didinti gynybos finansavimą, nėra aišku, ar už tas lėšas būtų ką pirkti.

„Jeigu jūs pradėsite taškytis pinigais, rėkti, kad kiek aš pinigų turiu, tai nuo to saugumo daugiau neatsiras. Jeigu tu sakysi, kad aš turiu pinigų ir noriu nusipirkti tankų, patrankų, taip toliau, nuo to tankai ir patrankos nepasistato, kad aš turiu pinigų. Jeigu visos gamybinės linijos Europoj bus užimtos, tai jūs galit kiek norit pinigų nešti, tankai nuo to nepasistatys“, – aiškino ekonomistas. 

Sprendimą nuo 2026 iki 2030 metų gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP penktadienį priėmė Valstybės gynimo taryba (VGT). Premjeras Gintautas Paluckas kol kas nedetalizuoja, iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas, tačiau pabrėžia, jog dalį tam reikalingų lėšų tikimasi padengti skolintais europiniais pinigais.

Anot prezidento Gitano Nausėdos, siekiant didesnio finansavimo gynybai galėtų būti peržiūrėtas kitų sričių, taip pat ir socialinių programų, finansavimas, įvestas pajamų apmokestinimas „pagal dydį, o ne pagal pajamų rūšį“.