Ekonomistai sutinka, kad bazinių palūkanų normos kėlimo pikas yra arti: 2024 metais galima tikėtis mažėjimo

„Eurostat“ duomenimis, euro zonoje kovo mėnesį fiksuota infliacija siekė 6,9 proc., kas yra 1,6 procentinio punkto mažiau, nei infliacijos lygis vasarį, kai ji siekė 8,5 proc. Tuo pat metu, atmetus energetikos, maisto produktų ir tabako sektorius, infliacija euro zonoje vis dar kyla – per kovo mėnesį grynoji infliacija paaugo iki 5,6 proc., nuo 5,5 proc. kurie buvo fiksuoti vasarį.

 

Euro zonai taip pat aktualūs pokyčiai JAV, kur, kai kurių ekonomistų teigimu, galima tikėtis artėjančio Federalinės rezervų sistemos (FED) pasirinkimo mažinti palūkanų normas. Manoma, kad tai gali paveikti ir ECB veiksmus.

 

Pasak „Reuters“ duomenų, ECB tarybos nariai nėra užtikrinti dėl tolimesnio palūkanų didinimo. Tad nėra žinoma, ką ECB taryba gali nuspręsti kito susitikimo, įvyksiančio gegužės 4 d., metu.

 

Finansų analitikas Eduardas Petrulis mano, kad euro zonos ekonominė situaciją yra pakankamai stabili tam, kad ECB galėtų imtis tolimesnio, bet ne tokio drastiško bazinių palūkanų normų kėlimo. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikina, kad ECB galimai sustos ir prie dabartinės palūkanų ribos.

 

 

SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyr. finansų analitikas Eduardas Petrulis tvirtina, kad nors bazinių palūkanų pikas yra netoli, galima tikėtis, jog įvyks dar trys pakėlimai, siekiantys apie 25 procentinius punktus. Pasak jo, taip bus daroma dėl išliekančios infliacijos ir fakto, kad JAV ir Šveicarijos bankų bankrotų atvejai pasirodė išskirtiniai.

 

„Mes žiūrime į rinką tikėdamiesi trijų pakėlimų, kur kiti tikisi dviejų. Kad vis tik ECB pakels tris kartus iš eilės, po 25 bazinius procento punktus. Tai šiek tiek labiau tokia „ereliška“ intuicija. Nes vis tik ta bankų krizė, panašu, kad niekur daugiau nevykstanti. Tai yra izoliuoti atvejai. O infliacija, ji niekur nedingo, ji kaip buvo, taip ir liko. Tai su ja reikia kovoti ir tai yra nelengva užduotis. Taip aiškinčiau skirtumą nuo to, ko rinka tikisi“, – komentavo E. Petrulis.

 

„Ir kad iš tikrųjų dabar ir girdisi ir iš pačių ECB pareigūnų pasisakymų, kad palūkanų normų kėlimo pabaiga yra netoli“, – pridėjo jis.

 

Pasak finansų analitiko, abejotina ar JAV centrinio banko (FED) veiksmai turės didelį poveikį euro zonai, kadangi ECB pavėlavo su palūkanų normų kėlimu ir taip pat jų nepakėlė iki JAV lygio. Jo teigimu FED palūkanų mažinimo imsis 2024 metų pradžioje, tuo metu ECB tai pradės daryti tik 2024 metų antrojoje pusėje.

 

„JAV yra visai kita situacija. Ten, viena vertus, tos palūkanos yra žymiai didesnės, dėl to yra natūralu, kad jos bus mažinamos daug greičiau ir daug sparčiau, negu kitur. Ir tą yra būtina daryti, nenorint, kad ekonomika būtų smarkiai paveikta. O euro zonoje, vėlgi, yra kita situacija, ECB pavėlavo su palūkanų normų kėlimu. Bet ECB dar vėliau, nei JAV centrinis bankas pradėjo didinti ir padidino iki mažesnio lygio. Dėl to aš nemanyčiau, kad tai bus kažkoks veiksnys, kuris turės įtakos“, – tikino specialistas.

 

„Aišku, centriniai bankai užmeta akis vieni į kitus. Bet FED'o palūkanų normų mažinimo mes tikimės jau net šių metų pabaigoje. Tai jau gruodį gali būti, kad bus palūkanos sumažintos, o 2024 metų pradžioje tai tikrai. ECB irgi tą turėtų daryti, bet jau kalbame apie 2024 metų antrąją pusę daugiau“, – tikino jis.

 

E. Petrulis taip pat pateikė prognozes apie tai, ties kokiu lygiu nusistovės palūkanų normos ECB pradėjus mažinti bazines palūkanas. Pasak jo, rinka laikosi nuomonės, kad šios nusistovės ties 2,5 proc.

 

„Viskas susiveda į tai, kokia yra natūrali palūkanų norma, tai yra ta mistinė, kurią visi ekonomistai vis skaičiuoja ir svajoja surasti, kuri ekonomikos nei stabdo, nei kaitina. Tai tokia ir teoriškai turėtų nusistovėti. Tai ką matau iš daugelio metų į priekį ateities kreivės, rinka mato apie 2,5 proc.“, – teigė E. Petrulis.

 

Visgi paties specialisto manymu, nors COVID-19 pandemija ir Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą paveikė euro zonos ekonomiką, tai nepalietė jos struktūros. Tad, anot jo, galima tikėtis ir sugrįžimo prie ypač žemų, ar net nulinių, palūkanų normų.

 

„Aš nenorėčiau taip, griežtai prognozuoti, bet būčiau linkęs manyti, kad ilguoju laikotarpiu euro zonos palūkanos bus labai žemos. Pagalvokime, kas sukėlė dabartinį didinimą? Tai infliacijos šokas po koronaviruso, taip pat daug importuotos infliacijos, bei V. Putino karo Ukrainoje ir kainų krizės. Bet jeigu pažiūrėti ilgu laikotarpiu, struktūriškai euro zona nepasikeitė. Darbo rinka išliks tokia, kokia buvo. (...) Aš asmeniškai statyčiau už labai mažas palūkanas ilguoju laikotarpiu euro zonoje. Bet kada tai bus, tai yra labai sunku atsakyti“, – aiškino jis.

 

 

Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė tvirtina, kad ties dabartiniu bazinių palūkanų lygiu ECB ir sustos arba palūkanas kels dar kartą, bet nedaug. Pasak jos, tokį spėjimą galima daryti dėl ECB valdančiosios tarybos narių rodomo neryžtingumo ir finansų rinkos nervingumo dėl sektoriaus sveikatos.

 

„Tokia prognozė iš tikrųjų ir yra vyraujanti, kad ties šitokiu lygiu, kuris yra pasiektas, ECB ir sustos. Klausantis ECB valdančiosios tarybos narių pasisakymų kažkokių reikšmingesnių abejonių dėl tolesnio didinimo yra sunku apčiuopti. Gali būti, kad visgi bus kilstelėta ta norma, bet tas žingsnis bus mažesnis, nes iki šiol tempas buvo tikrai didelis, po 75 ar 50 procentinių punktų. Nes kaip ir visi atstovai atsargiai stebi makroekonominius rodiklius“, – ELTAI aiškino I. Genytė-Pikčienė.

 

„Iš tiesų ir finansų rinkoje tas nervingumas dėl bankų sistemos atsparumo. Ir šiaip ne itin optimistiški makroekonominiai duomenys, nusakantys realaus sektoriaus sveikatą. Ir tas toks sudėtingo antrojo šių metų pusmečio lūkestis lyg ir leistų tikėtis, kad tas politikos griežtinimo ciklas artėja prie pabaigos“, – sakė ji.

 

Taip pat, pasak ekonomistės, įmanomas ir ECB reagavimas ir planų keitimas remiantis pokyčiais matomais JAV. Jos teigimu, bazinių palūkanų lygio kilimas Europoje jau buvo, bent dalinai, nulemtas FED veiksmų norint atšaldyti JAV ekonomiką.

 

„Tai yra įmanoma, nes pinigų politikos sprendimai yra diktuojami makroekonominio konteksto ir išorinių aplinkybių. Juk ECB buvo priverstas kelti palūkanų normas, nes FED norėjo atšaldyti kaistančią JAV ekonomiką ir elgėsi labai vanagiškai. Ir ECB neturėjo galimybės nedaryti nieko, nes euras labai nusilpo. Ir ECB buvo priverstas apginti valiutą, nes euro zonoje, kuri yra grynoji žaliavų vartotoja, pigus euras yra itin nepalankus, nes žaliavos yra įkainotos doleriais. Ir pigus euras brangina žaliavas“, – komentavo ekonomistė.

 

I. Genytė-Pikčienė sutiko su rinkos prognozėmis, kad 2024 metais bazinės palūkanų normos bus sumažintos iki 2,5 proc. Visgi, jos manymu, toks lūkestis, priklausomai nuo turimos informacijos, galintis labai greitai pasikeisti.

 

„Bet lūkestis yra toks, kad 2024 metais ECB bazinės palūkanų normos bus sumažintos iki 2,5 proc. Visgi, lūkestis susiformavęs su dabar turima informacija ir išėjus tam tikriems statistikos duomenims ir atsiradus tam tikroms tendencijoms rinkose, šie lūkesčiai gali labai greitai pasikeisti“, – teigė ji.